Mokslininkų atrasti nauji smegenų veiklos „šablonai“ gali atskleisti, ar asmuo žada laikytis duodamo pažado, ar ne. Pasak Thomo Baumgartnerio iš Ciuricho universiteto Šveicarijoje, toks atradimas atveria galimybes nustatyti, pavyzdžiui, tikrus nusikaltėlių, kuriuos žadama paleisti lygtinai, ketinimus.
Mokslininkų atrasti nauji smegenų veiklos „šablonai“ gali atskleisti, ar asmuo žada laikytis duodamo pažado, ar ne.
Pasak Thomo Baumgartnerio iš Ciuricho universiteto Šveicarijoje, toks atradimas atveria galimybes nustatyti, pavyzdžiui, tikrus nusikaltėlių, kuriuos žadama paleisti lygtinai, ketinimus, rašo „NewScientist“.
Kad apie pažadų laužytojus išsiaiškintų daugiau, T. Baumgartneris su kolegomis pasinaudojo magnetiniu rezonansu gautais smegenų vaizdais. Jų tyrimas skelbiamas žurnale „Neuron“.
Tyrėjų komanda sukūrė pasitikėjimo žaidimą tarp investuotojo ir jo patikėtinio. Jo metu investuotojui duodami realūs pinigai. Pagal taisykles, jei jis pinigus perduoda valdyti patikėtiniui, suma išauga penkiskart, tačiau lieka rizika, kad patikėtinis visą priedą pasiliks sau.
Žaidimas vyko dukart. Pirmą kartą investuotojai turėjo tiesiog spėti, ar patikėtiniai pasidalys priedu, ir priimti sprendimus. Antru atveju patikėtiniai, jei norėjo, galėjo pažadėti pasidalyti pinigais, tačiau toks pažadas pagal taisykles nebuvo įpareigojantis.
Beveik visi žaidime atlikusieji patikėtinio rolę pažadėjo pasidalyti priedu ir užtikrino investuotojus. Kai kurie išlaikė žodį, tačiau kiti nuolat laužė pažadą, visą pelną pasilikdami sau.
Visų patikėtinių smegenys per tyrimą buvo nuskaitytos magnetiniu rezonansu – su investuotoju jie kalbėjosi iš aparato vidaus, per specialią raciją.
Gauti vaizdai atskleidė, kad tam tikros smegenų dalys tapdavo aktyvesnės, kai patikėtiniai duodavo pažadus, kurių neketino laikytis. Visos trys didesnį aktyvumą parodžiusios sritys žinomos kaip susijusios su emocijomis, tad galėtų rodyti vidinį konfliktą asmens, kuris žino darantis bloga ar jaučiasi kaltas, teigia T. Baumgartneris.
Panašus smegenų aktyvumas užfiksuotas žaidimo dalyviams, kurie davė nesąžiningus pažadus, tačiau ne tiems, kurie vėliau savo žodžio laikėsi. Tai rodo, kad pirmoji žmonių grupė iš pat pradžių ketino apgauti savo investuotojus, aiškina mokslininkai.
Kitos studijos jau yra skelbusios, kad remiantis smegenų vaizdais galima aptikti melagius ir sukčius, tačiau T. Baumgartneris teigia, jog žmonės, kurie ketina sulaužyti pažadą, yra kitokie.
„Nors žmonės supranta, kad daro kažką bloga, jie iš tiesų dar nėra nieko padarę ir vis dar turi galimybę pakreipti situaciją, pasielgti teisingai“, – aiškina jis.
T. Baumgartneris teigia, kad ateityje smegenų veiklos stebėjimo duomenys gali padėti psichiatrams nuspręsti, ar nusikaltėlius, pažadėjusius nebekartoti nusikaltimo, paleisti lygtinai.
Jis pripažįsta, kad metodas greičiausiai nepadės nustatyti, ar vėl nusikals žmonės, kurie pažadą duoda juo tikėdami. Jis taip pat gali neišaiškinti žmonių, kurie dėl melagingo pažado nejaučia jokio vidinio konflikto, pavyzdžiui, patologiniai melagiai.
