Pasak ekspertų, Žemės orbitą reguliariai kerta nuo 500 iki 1000 masyvių asteroidų, o susidūrimas su bent vienu iš jų sukeltų globalią katastrofą. Kad pasaulis galėtų efektyviai spręsti asteroidų grėsmės problemą, būtina sukurti pasaulinį tyrimų, informacijos mainų ir gynybos tinklą, kuris, vadovaujamas Jungtinių Tautų, koordinuotų tarptautines pastangas siekiant apsisaugoti nuo kosminės katastrofos.
Kosminės erdvės tyrėjų asociacija paragino pasaulio vyriausybes rengti globalinį apsaugos nuo asteroidų planą. Pasak ekspertų, Žemės orbitą reguliariai kerta nuo 500 iki 1000 masyvių asteroidų, o susidūrimas su bent vienu iš jų sukeltų globalią katastrofą.
Jungtinių Tautų Organizacijos Vienos skyriuje surengtoje spaudos konferencijoje Kosminės erdvės tyrėjų asociacijos (Association of Space Explorers, ASE) ekspertai pažymėjo, kad mūsų planetos prieigose užfiksuota apie 6000 kosminių objektų. Iš jų kone 1000 yra 150 kilometrų ar dar didesnio skersmens, o tai reiškia, kad susidūrimo atveju jie gali sukelti globalinio masto katastrofą – kiltų nepaprasto masto gaisrai, cunamiai, o dėl užtemdytos atmosferos prasidėtų badas. Asociacijai priklauso 320 narių iš 34 pasaulio šalių, tarp kurių yra visos kosmines programas vykdančios valstybės, skelbia „Physorg.com“.
Kad pasaulis galėtų efektyviai spręsti asteroidų grėsmės problemą, būtina sukurti pasaulinį tyrimų, informacijos mainų ir gynybos tinklą, kuris, vadovaujamas Jungtinių Tautų, koordinuotų tarptautines pastangas siekiant apsisaugoti nuo kosminės katastrofos.
Taip galėjo atrodyti prieš 65 mln. metų įvykęs Žemės susidūrimas su milžinišku asteroidu.
Reuters/„Scanpix“ iliustr.
Nors galimą susidūrimą su didesniais dangaus kūnais įmanoma numatyti dar prieš 15 metų, asteroidų nukreipimo nuo pražūtingo kurso technologija dar nesukurta, o ši užduotis reikalauja tarptautinių pastangų, teigia ekspertai.
Pasak asociacijos atstovų, globalinis stebėjimų tinklas ir išankstinis veiksmų planas yra labai svarbus net ir tuo atveju, jei asteroido nebūtų įmanoma nukreipti – laiku evakavus iš būsimos katastrofos vietos gyventojus būtų galima išgelbėti milijonus gyvybių.
Kaip vienas galimas tokios katastrofos pavyzdys nurodomas asteroidas Nr. 99942 „Apofis“: egzistuoja 1:45 000 tikimybė, kad jis 2036 m. rėšis į Žemę. Jei tai įvyktų, smūgio galia prilygtų 500 megatonų sprogimui, kurio pasekmės būtų „milžiniškos“.
„Tai gamtinė katastrofa, kuri potencialiai yra didesnė už bet kokią mums žinomą natūralią katastrofą, – sakė buvęs JAV astronautas Rusty Schweickartas. – Tačiau jos galima išvengti, ir tai labai svarbu atsiminti. Mes esame atsakingi už tai, kad laiku būtų imtasi reikiamų veiksmų.“
NASA zondo „Galileo“ aptiktas asteoridas Ida išsiskiria tuo, kad turi savo mėnulį, pavadintą Dactyl.
NASA nuotr.
Buvęs „Apollo 9“ įgulos narys taip pat pažymėjo, kad pražūtingi susidūrimai nutinka labai retai, tačiau perspėjo, jog asteroidų pavojaus negalima ignoruoti. Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja „labai maža“ tikimybė, jog vien per 6 artimiausius metus su Žeme susidurs 6 asteroidai.
Ekspertų teigimu, artimiausiais metais techninės galimybės iš anksto pastebėti pavojingu kursu skriejančius dangaus kūnus gerokai patobulės. Tai padidins ankstyvojo perspėjimo ir galimų asteroidų nukreipimo operacijų efektyvumą. Dėl pažangesnės stebėjimų technologijos per artimiausius 15 metų bus galima aptikti daugiau nei 500 000 netoli Žemės skriejančių kosminių objektų. Iš jų kelios dešimtys kels „nejaukiai didelę“ susidūrimo su Žeme ir vietinio ar regioninio masto katastrofos riziką, teigiama Kosminės erdvės tyrėjų asociacijos parengtame ir paskelbtame pranešime „Asteroidų pavojus: raginimas imtis globalinio atsako“.
