Lygiai prieš dešimt metų pradėtas vienas didžiausių visų laikų technologinis projektas – TKS statyba. Jos istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 metais, kaip „Space Station Alpha“. Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.
Lygiai prieš dešimt metų pradėtas vienas didžiausių visų laikų technologinis projektas – Tarptautinės kosminės stoties (TKS) statyba.
Tarptautinės kosminės stoties (TKS) (angl. International Space Station (ISS)) istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 metais, kaip „Space Station Alpha“ (lt. kosminė stotis „Alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.
Pirmasis modulis „Zarya“ („Ryto žara“) buvo paleistas rusiška „Proton“ raketa iš Baikonuro kosmodromo, 1998 m. lapkričio 20 dieną. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos STS-88 krovinys, 1998 m. gruodžio 4 dieną ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa, 2000 m. liepos 12 dieną.
Dabar TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“ bei amerikietiški „Space Shuttle“ aparatai. Astronautų kaita TKS – didžiulė: stotyje 350 km virš Žemės iki šiol pabuvojo 167 kosmonautai iš 15 šalių. Iki 2010 metų stotis bus baigta ir tada jos ilgis sieks 88 metrus. Tai maždaug atitinka sporto aikštės dydį.
Šiuo metu TKS sveria apie 300 tonų, po dvejų metų jos svoris bus 450 tonų. Kol kas TKS sudaro septyni pagrindiniai gyvenimui ir mokslui skirti moduliai: du Rusiški „Zarya“ ir „Zvezda“, trys amerikietiški „Destiny“, „Unity“ ir „Harmony“, vienas Europos kosmoso agentūros valdomas „Columbus“ modulis ir Japonijos kosmoso agentūros sukurtas modelis „Kibo“. Yra dar du papildomi moduliai: „Quest“ ir „Pirs“, leidžiantys astronautams išeiti į atvirą kosmosą, bei įvairūs santvaros ir saulės baterijų moduliai.
Stotis aplink Žemę skrieja 28 tūkst. km/h greičiu. Vieną ratą ji įveikia per 90 minučių. Rimtas smūgis projektą ištiko 2003-iųjų sausį, kai katastrofą patyrė JAV erdvėlaivis „Columbia“. Tai stoties plėtimą užvilkino dvejais metais.
Didžiausia dalis 100 milijardų dolerių (80 mlrd. eurų) vertės TKS projekto tenka JAV. Pinigais ir žiniomis prie stoties kūrimo prisideda iš viso penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: jau minėta JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir Europos (ESA), kuri vienija 11 Europos kosmoso organizacijai priklausančių valstybių. Taigi, iš viso tai yra 15 valstybių bendras projektas.
Ateityje nesvarumo būklėje stotyje nuolat gyvens šeši astronautai, o ne trys, kaip iki šiol. JAV erdvėlaivis „Endeavour“ praėjusią savaitę į TKS atgabeno dar 14,5 tonos statybinių medžiagų ir įrangos, be kita ko, naujų miego kabinų, antrą tualetą, dvi naujas virykles, šaldytuvą ir netgi treniruoklių.
Kadangi menkai tikėtina, jog kam nors iš lietuvių artimiausiu laiku pavyks apsilankyti TKS viduje, siūlome pasinaudoti NASA parengtos virtualios kelionės galimybėmis. Puslapio apačioje esančiame meniu pasirinkus opciją „ISS 360 Tour“ atsidaro „flash“ sistemoje sukurta kosminės stoties patalpų panorama – galima keliauti per visus jau esančius modulius ir įsivaizduoti save tikru astronautu.
