Balandžio 23-ąją „YouTube“ mini simbolinį gimtadienį – prieš 21-erius metus tądien į platformą buvo įkeltas pirmasis vaizdo įrašas. Vos 19 sekundžių trukmės klipas „Me at the zoo“ šiandien atrodo kaip kukli pradžia, palyginti su tuo, kuo „YouTube“ tapo dabar. 
Balandžio 23-ąją „YouTube“ mini simbolinį gimtadienį – prieš 21-erius metus tądien į platformą buvo įkeltas pirmasis vaizdo įrašas. Vos 19 sekundžių trukmės klipas „Me at the zoo“ šiandien atrodo kaip kukli pradžia, palyginti su tuo, kuo „YouTube“ tapo dabar. Per daugiau nei du dešimtmečius platforma iš paprastos vaizdo įrašų talpyklos virto viena svarbiausių skaitmeninio turinio erdvių pasaulyje ir toliau sparčiai keičiasi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pirmaisiais metais „YouTube“ labiau priminė interneto dienoraštį nei platformą – čia dominavo trumpi, spontaniški vaizdo įrašai: kas nors rodo savo augintinį, filmuoja koncertą telefonu ar tiesiog dalijasi kasdienybės momentu.
Praėjus dešimtmečiui, naudotojai ėmė pastebėti platformos potencialą – atsirado vlogeriai, nuosekliai kuriantys turinį, gimė pirmosios internetinės laidos, o „YouTube“ tapo vieta ne tik žiūrėti, bet ir „sekti“ kūrėjus. Platformoje įsitvirtino ir ilgesnio formato turinys – nuo kelių dešimčių minučių tinklalaidžių iki dokumentikos ar net filmų.
Pastaraisiais metais platforma tarsi grįžo į pradinį tašką – kartu su „TikTok“ banga išpopuliarėjo trumpi, vertikalūs vaizdo įrašai (angl. shorts) – greiti, dinamiški, dažnai kuriami ir vartojami „čia ir dabar“.
Šiandien „YouTube“ vienu metu talpina viską: viename lange gali žiūrėti 10 sekundžių vaizdo įrašą, kitame – 2 valandų interviu ar tiesioginę transliaciją. Būtent ši įvairovė ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų žiūrėjimo įpročių leidžia platformai išlikti aktualiai net ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių.
Lietuviai – tarp aktyviausių žiūrovų
„YouTube“ universalumas neliko nepastebėtas ir Lietuvoje – „Tele2“ atliktų apklausų duomenys rodo, kad net 97 proc. šalies gyventojų naudojasi šia platforma.
„Lietuviai „YouTube“ renkasi labai natūraliai – daugeliui tai tapo kasdieniu įpročiu, kaip įsijungti muziką, pasitikrinti naujienas ar tiesiog trumpam atsitraukti nuo dienos darbų. Svarbu ir tai, kad platforma geba atliepti labai skirtingus poreikius: vieni čia ateina atsipalaiduoti, kiti – išmokti naujų dalykų ar rasti atsakymus į konkrečius klausimus. Būtent šis universalumas ir paaiškina, kodėl jos populiarumas Lietuvoje išlieka toks stabilus jau ne vienerius metus“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.
Anot jo, keičiasi ne tiek pati platforma, kiek tai, kaip ją naudojame: „Jei anksčiau „YouTube“ buvo vieta „kažką pažiūrėti“, šiandien ji vis dažniau tampa vieta „kažką sužinoti“. Jaunesni vartotojai čia ateina su labai konkrečiais klausimais – kaip kažką pasidaryti, išmokti ar suprasti. Tai jau ne tik pramogų kanalas, bet ir savotiška paieškos sistema.“
Nuo hobio iki profesijos
Per daugiau nei du dešimtmečius „YouTube“ keitėsi ne tik pats turinys, bet ir jo kūrimo prasmė. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas būdas pasidalinti vaizdo įrašu, šiandien kai kuriems tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
„Tai, kas anksčiau buvo hobis ar eksperimentas, šiandien gali tapti pilnaverčiu darbu ar net verslu. Matome, kad dalis kūrėjų ne tik kuria turinį, bet ir aplink jį stato visą ekosistemą – nuo bendruomenių iki nuosavų produktų ar paslaugų“, – akcentuoja „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Kartu su monetizacijos galimybėmis atsirado ir didesnė konkurencija. Dėl to auga kokybės kartelė – kūrėjai vis dažniau investuoja į įrangą, montažą, turinio planavimą. Kita vertus, žiūrovai vis dar vertina autentiškumą, todėl sėkmingiausi dažnai yra tie, kurie sugeba suderinti profesionalumą su natūralumu.
Artėja prie televizijos formato
Keičiantis žiūrėjimo įpročiams, „YouTube“ platforma pamažu juda link tradicinės televizijos modelio – testuoja vadinamuosius TV tipo kanalus, kuriuose turinys rodomas nenutrūkstamu srautu, tarsi klasikinėje TV programoje.
„Tai gana įdomus posūkis. Ilgą laiką „YouTube“ esmė buvo pasirinkimas – paspaudi ir žiūri tai, ko nori būtent tuo momentu. Dabar atsiranda vis daugiau situacijų, kai turinys tiesiog „teka“, o vartotojas gali prisijungti bet kuriuo metu“, – pastebi „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Tokie sprendimai jau išbandomi per didelius renginius, pavyzdžiui, festivalius ar gyvas transliacijas, kur žiūrovas gali tiesiog „įsijungti kanalą“ ir pasilikti ilgesniam laikui. Ateityje planuojama šią galimybę suteikti ir patiems kūrėjams – tai reikštų, kad jų turinys galėtų veikti visą parą, kaip nuosavas TV kanalas.
Dirbtinis intelektas mūsų ekranuose
Kol „YouTube“ artėja prie televizijos, tuo pačiu metu ji vis labiau primena išmanų asistentą. Kartu su naujais turinio formatais keičiasi ir pati žiūrėjimo patirtis: platforma aktyviai testuoja dirbtinio intelekto sprendimus, ypač išmaniuosiuose televizoriuose.
„Įsivaizduokite – žiūrite video ir tuo pačiu metu galite jo „paklausti“: kas čia vyksta, kas tas žmogus ekrane ar kur buvo filmuota. Atsakymai atsiranda čia pat, neišeinant iš vaizdo įrašo. Tai iš esmės keičia žiūrėjimo patirtį – ji tampa nebe pasyvi, o interaktyvi“, – teigia A. Lukošius.
Per daugiau nei 20 metų „YouTube“ jau spėjo pabūti viskuo: ir vieta atsitiktiniams video, ir socialiniu tinklu, ir paieškos sistema, ir milžiniška pramogų platforma. Dabar ji vis aiškiau juda link dar vieno vaidmens – personalizuotos, visada „įjungtos“ televizijos, kuri prisitaiko prie kiekvieno žiūrovo.
Ir vis dėlto įdomiausia, kad visa ši evoliucija prasidėjo nuo labai paprasto dalyko – 19 sekundžių klipo zoologijos sode. Technologijos pasikeitė kardinaliai, bet poreikis išlieka tas pats: pamatyti, sužinoti, pasidalinti.
