Ar žinojote, kad stalčiuje gulintis senas telefonas ar parduodamas kompiuteris gali tapti atviromis durimis į jūsų asmeninį gyvenimą? Daugelis žmonių vis dar mano, jog ištrinti failai ar atkurti gamykliniai nustatymai reiškia visišką duomenų saugumą, tačiau realybė yra visai kitokia.
Ar žinojote, kad stalčiuje gulintis senas telefonas ar parduodamas kompiuteris gali tapti atviromis durimis į jūsų asmeninį gyvenimą? Daugelis žmonių vis dar mano, jog ištrinti failai ar atkurti gamykliniai nustatymai reiškia visišką duomenų saugumą, tačiau realybė yra visai kitokia. Netinkamai atsikratyta elektronika gali atskleisti nuotraukas, slaptažodžius ar net bankinius duomenis piktavaliams. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) pabrėžia, kad kibernetinis saugumas prasideda nuo kasdienių įpročių ir atsakingų sprendimų. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai apsaugoti savo informaciją dar prieš atsisveikinant su nebenaudojamais įrenginiais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sena elektronika – tylus pavojus jūsų duomenims
Didžiausia kibernetinio saugumo klaida, kurios žmonės imasi atsikratydami senos elektronikos, yra įsitikinimas, kad paprastas failų ištrynimas ar gamyklinių nustatymų atstatymas reiškia negrįžtamą duomenų sunaikinimą. Praktikoje tokiais būdais dažnai pašalinama tik matoma informacija, tačiau asmeniniai duomenys, nuotraukos, dokumentai, prisijungimai prie el. pašto, socialinių tinklų ar bankų, gali būti atkurti specialiomis priemonėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) principais, asmens duomenų apsauga apima visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant ir saugų sunaikinimą, todėl neatsakingai utilizuotas įrenginys gali tapti informacijos šaltiniu piktavaliams ir sukelti ilgalaikes pasekmes, nuo tapatybės vagystės iki finansinių nuostolių.
Svarbu atskirti skirtingas situacijas. Išjungtas ir stalčiuje laikomas „pamirštas“ įrenginys paprastai nekelia tiesioginės kibernetinės grėsmės, jei juo niekas nesinaudoja. Tačiau rizika atsiranda tuo metu, kai toks įrenginys parduodamas, atiduodamas ar patenka į trečiųjų asmenų rankas – pavyzdžiui, atliekų surinkimo ar perdirbimo metu. Tokiais atvejais, jei duomenys nebuvo tinkamai pašalinti, juos galima bandyti atkurti.
Kita, žymiai didesnė rizika kyla tuomet, kai seni įrenginiai ir toliau naudojami, tačiau nebeatnaujinami. Neatnaujinta operacinė sistema, pasenusios programėlės, išsaugoti slaptažodžiai ar aktyvios paskyros gali tapti silpnąja grandimi, per kurią piktavaliai pasiekia kitus įrenginius ar paskyras. Kaip pabrėžia NKSC vadovas Antanas Aleknavičius, didžiausią pavojų kelia ne pats senas įrenginys, o neatsakingas jo naudojimas ar netinkamas paruošimas prieš atsisveikinant su juo.
Prieš parduodant, atiduodant ar perdirbant elektronikos įrenginį, būtina atlikti saugų duomenų ištrynimą naudojant tam skirtas priemones, atsijungti nuo visų paskyrų, pašalinti įrenginį iš susietų paskyrų sąrašų, išimti SIM ir atminties korteles. Jei įrenginys buvo naudotas darbo reikmėms, svarbu įsitikinti, kad jame neliko tarnybinės informacijos ar prieigų prie vidinių sistemų. NKSC vadovas Antanas Aleknavičius taip pat pataria nepamiršti kasdienių kibernetinio saugumo įpročių, naudoti skirtingus slaptažodžius, slaptažodžių tvarkykles, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, reguliariai atnaujinti įrenginius ir kritiškai vertinti gaunamus laiškus ar žinutes, nes kibernetinis saugumas yra visuma nuoseklių ir atsakingų sprendimų.
Sena elektronika stalčiuose – ne tik atliekos, bet ir duomenų saugumo grėsmė
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad šiandien vis dar dažnas vartotojas vaikosi mados ir pirkimo manijos – vos rinkoje pasirodžius naujam telefonui ar kompiuteriui, senasis įrenginys pakeičiamas nauju, nors dar puikiai veikia. Pasak jo, tokia elektronika neretai atgula stalčiuose, pamirštama ar kaupiama „atsargai“, o tik nedaugelis ryžtasi ją dovanoti ar atiduoti tiems, kam jos iš tiesų reikia. Toks neatsakingas vartojimas ne tik didina elektronikos atliekų kiekį, bet ir kelia papildomų rizikų, apie kurias žmonės dažnai nesusimąsto.
L. Ivanauskas pabrėžia, kad Elektronikos platintojų asociacija nuolatos komunikuoja apie būtinybę pasirūpinti asmens duomenų saugumu prieš išmetant seną, nebereikalingą elektroniką į elektronikos atliekų konteinerius. Jo teigimu, yra buvę realių atvejų, kai vadinamieji elektronikos atliekų „medžiotojai“ būtent iš elektronikos atliekų konteinerių susirinkdavo įrenginius su neišvalytais duomenimis, o vėliau pavogtą informaciją naudodavo savanaudiškais tikslais ar net imdavosi terorizuoti buvusius šių įrenginių savininkus. Todėl, pasak EPA vadovo, prieš atsisveikinant su elektronika būtina ne tik ją tinkamai utilizuoti, bet ir atsakingai pasirūpinti savo asmeninių duomenų ištrynimu.
EPA vadovas primena, kad specialiuosius konteinerius smulkiosios elektronikos, baterijų, akumuliatorių ir dujošvyčių lempų atliekoms galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekose, įvairiose kitose kultūros ir švietimo, administracinėse įstaigose. Tuo tarpu elektronikos atliekas EPA komanda iš namų išneša ir išveža nemokamai jau daugiau kaip 10 metų. Tereikia paskambinti arba registruotis svetainėje.
