Skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi, o dirbtinis intelektas jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jis rašo tekstus, atpažįsta veidus, analizuoja duomenis ir priima sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Tačiau kartu su patogumu auga ir nerimas dėl to, kas vyksta su asmeniniais duomenimis.
Skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi, o dirbtinis intelektas jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jis rašo tekstus, atpažįsta veidus, analizuoja duomenis ir priima sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Tačiau kartu su patogumu auga ir nerimas dėl to, kas vyksta su asmeniniais duomenimis.
Asociatyvi nuotr.
Vis dažniau kalbama apie tai, kad informacija apie elgesį internete, pirkimus, buvimo vietą ar net sveikatą tampa vertingiausia skaitmenine valiuta. Todėl kyla natūralus klausimas, ar įmanoma naudotis dirbtiniu intelektu neprarandant privatumo ir neatskleidžiant daugiau, nei būtina.
Pastaruoju metu technologijų pasaulyje vis garsiau kalbama apie naujos kartos DI įrankius, kurių pagrindinis tikslas nėra rinkti duomenis, o juos saugoti. Šie sprendimai vadinami beveik utopine naujiena, nes jie keičia iki šiol nusistovėjusią logiką, pagal kurią kuo daugiau duomenų, tuo geresnė paslauga.
Kaip dirbtinis intelektas tapo grėsme privatumui?
Ilgą laiką dirbtinio intelekto sistemos buvo kuriamos remiantis masiniu duomenų rinkimu. Algoritmai mokėsi iš milijonų vartotojų veiksmų, tekstų, vaizdų ir garsų. Tai leido pasiekti įspūdingų rezultatų, tačiau kartu sukūrė situaciją, kurioje asmeninė informacija tapo nuolat analizuojama.
Dalis sistemų kaupia duomenis centriniuose serveriuose, kur jie gali būti naudojami reklamai, elgsenos prognozėms ar net perduodami trečiosioms šalims. Tai ypač jautru kalbant apie el. paštą, žinutes, darbo dokumentus ar medicininę informaciją.
Būtent šiame kontekste pradėjo rastis poreikis alternatyviems sprendimams, kuriuose dirbtinis intelektas veiktų be nuolatinio asmens duomenų siuntimo į išorę.
Kas yra privatumo principu veikiantys DI įrankiai?
Naujos kartos dirbtinio intelekto sprendimai kuriami remiantis principu, kad duomenys turi likti ten, kur jie buvo sukurti. Tai reiškia, kad analizė ir apdorojimas vyksta vartotojo įrenginyje arba užšifruotoje aplinkoje.
Tokie DI įrankiai gali apdoroti tekstus, vaizdus ar garsą lokaliai, neperduodami jų į centrinį serverį. Net jei informacija trumpam pasiekia debesijos infrastruktūrą, ji dažnai būna anonimizuota arba užšifruota taip, kad net paslaugos teikėjas negalėtų jos perskaityti.
Svarbiausia šių sprendimų savybė yra duomenų minimizavimas. Sistema naudoja tik tiek informacijos, kiek būtina konkrečiai užduočiai atlikti, ir jos nekaupia ilgesniam laikui.
Dirbtinis intelektas be stebėjimo jausmo
Vienas didžiausių šių įrankių privalumų yra psichologinis komfortas. Naudojant privatumu grįstą DI, nebelieka nuolatinio jausmo, kad kiekvienas veiksmas yra stebimas ar analizuojamas ateities tikslams.
Tai ypač aktualu žmonėms, dirbantiems su jautriais dokumentais, kūrybine informacija ar asmeniniais užrašais. Tokiose situacijose svarbu žinoti, kad dirbtinis intelektas padeda, bet neperžengia ribų.
Be to, šie sprendimai mažina riziką, susijusią su duomenų nutekėjimu, nes paprasčiausiai nėra didelių centrinių duomenų bazių, kurias būtų galima pažeisti.
Kuriose srityse privatūs DI sprendimai jau naudojami?
Privatumą saugantys dirbtinio intelekto įrankiai vis dažniau taikomi sveikatos apsaugoje, teisėje ir finansuose. Šiose srityse net ir menkiausias duomenų nutekėjimas gali turėti rimtų pasekmių.
Taip pat jie populiarėja tarp kūrėjų, žurnalistų ir tyrėjų, kurie dirba su nepublikuota informacija. Lokaliai veikiantys DI modeliai leidžia analizuoti tekstus, generuoti idėjas ar apdoroti duomenis nepaliekant skaitmeninių pėdsakų.
Kasdienėje buityje tokie įrankiai pradeda atsirasti išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose ir net namų įrenginiuose, kur balso atpažinimas ar rekomendacijos atliekamos be nuolatinio ryšio su išoriniais serveriais.
Ar tai reiškia saugesnę skaitmeninę ateitį?
Nors privatumo principu veikiantys DI įrankiai dar nėra tapę visuotine norma, jų plėtra rodo aiškią kryptį. Technologijų kūrėjai vis dažniau supranta, kad pasitikėjimas tampa ne mažiau svarbus nei funkcionalumas.
Tokie sprendimai leidžia naudotis dirbtinio intelekto galimybėmis neprarandant kontrolės. Tai keičia požiūrį į technologijas iš esmės, nes žmogus nebėra tik duomenų šaltinis, o tampa aktyviu sistemos dalyviu.
Ši kosminė naujiena iš technologijų pasaulio signalizuoja, kad ateityje dirbtinis intelektas gali būti ne grėsmė privatumui, o jo sąjungininkas.
