Dirbtinis intelektas padeda efektyviau organizuoti darbą, atlikti užduotis, kelia įmonių ir organizacijų produktyvumą, tačiau nepaisant akivaizdžių suteikiamų naudų verslas jį pasitelkia vis dar gana retai. Šią tendenciją atskleidė naujausias tyrimas.
Dirbtinis intelektas (DI) padeda efektyviau organizuoti darbą, atlikti užduotis, kelia įmonių ir organizacijų produktyvumą, tačiau nepaisant akivaizdžių suteikiamų naudų verslas jį pasitelkia vis dar gana retai. Šią tendenciją atskleidė naujausias teisininkų ir mokesčių konsultantų tinklo „Ecovis International“ tyrimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tyrimas, kurį tinklas atliko 36 šalyse iš įvairių pasaulio regionų, parodė, kad didžiausia kliūtis DI diegti įmonėse yra neapibrėžtumas, kurį patiria darbuotojai, o ne technologijų trūkumas ar duomenų apsaugos problemos.
Įmonėms šiandien naudoti DI vis dar trukdo pernelyg didelis žinių ir pasitikėjimo trūkumas, neaiški nauda, pasipriešinimas pokyčiams ir net psichologinės priežastys, pavyzdžiui, darbuotojų baimė prarasti darbą.
„Žmonių baimės ir galbūt pernelyg griežti bei nenuoseklūs teisės aktai gali reikšti, kad DI ir toliau sulauks mažai dėmesio kaip vertinga papildoma priemonė daugelyje verslų. Tai reiškia, kad kiekvienas verslas, norintis pasinaudoti DI teikiamais privalumais, turi investuoti tiek į DI technologijas, tiek į darbuotojus“, – sako advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ partnerė Inga Karulaitytė.
Ar DI gali sumažinti biurokratiją?
Tyrimas atskleidė, kad didžiausias DI taikymo potencialas yra sveikatos priežiūros srityje ir valstybiniame sektoriuje, kurio administraciniai kaštai yra ypač dideli. DI šių sektorių įmonėms ir įstaigoms padeda padidinti darbo efektyvumą, mažina sąnaudas ir padeda užduotis atlikti tiksliau.
Daugelis iš 42 tyrime dalyvavusių „Ecovis“ tinklo narių nurodė, kad pagrindiniai iššūkiai yra susiję su teisiniu neapibrėžtumu, asmens duomenų apsauga ir griežtu reguliavimu. Visa tai trukdo DI inovacijų taikymui. Tyrimas taip pat parodė, kad 40,5 proc. apklausoje dalyvavusių šalių vis dar neturi DI reguliuojančių teisės aktų.
„Norėdamos padidinti savo efektyvumą, o ir visuomenės pasitikėjimą jų darbu, biudžetinės įstaigos turėtų nebijoti naudotis DI galimybėmis. Lanksti reguliacinė aplinka taip pat būtų naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios turi skirti per daug laiko papildomoms biurokratinėms kliūtims, nors šį laiką galėtų panaudoti inovacijoms diegti ir produktyvumui didinti“, – sako Alexanderis Weigertas, „Ecovis International“ tinklo viceprezidentas.
DI galimybes jau išnaudoja teisės sektoriuje
I. Karulaitytės teigimu, paskatinti darbuotojus naudoti DI įrankius galima, pavyzdžiui, organizuojant mokymus apie jo priemonių ir programinės įrangos naudojimą ir taikymą, suteikiant informaciją apie technologijų suderinamumą su duomenų apsaugos reikalavimais, išsiaiškinant esamas baimes.
„Tai padarius šiandien jau galime galvoti ne tik apie paprasčiausias visiems prieinamas DI programas, bet ir konkretiems verslo poreikiams sukurtus technologinius sprendimus, kurie smarkiai efektyvintų darbą. Tačiau svarbu suprasti, kad tokie įrankiai neatsiranda savaime – juos kuria profesionalai, sujungiantys savo srities žinias su IT ir DI kompetencijomis. Be šių ekspertų DI negalėtų pasiūlyti realiai veikiančių sprendimų, o kadangi reguliacinė aplinka nuolat keičiasi, profesionalų įsitraukimas ir toliau išliks būtinas“, – pastebi I. Karulaitytė.
Kaip pavyzdį ji pateikia „ECOVIS ProventusLaw“ pradėtą naudoti pažangų DI pagrindu veikiantį atitikties ir audito automatizavimo įrankį – „RegRally“.
Sistema sukurta siekiant palengvinti atitikties pareigūnų ir vidaus auditorių darbą: ji apjungia teisininkų parengtus klausimynus, pavyzdžiui, pinigų plovimo prevencijos ir duomenų apsaugos, taip pat automatizuoja duomenų rinkimą bei analizę, pateikia rekomendacijas ir leidžia stebėti atitikties istoriją visoje organizacijoje.
„Dirbdami su verslo klientais jau pradedame sėkmingai taikyti ir adaptuoti DI suteikiamas galimybes įvairių sričių atitikties vertinimuose ir matome didelę naudą. Technologijos mažina rankinio darbo apimtį ir riziką praleisti svarbias sritis. Tai pavyzdys, kaip teisinės, atitikties, finansinės žinios ir technologiniai sprendimai gali būti derinami siekiant didesnio veiklos efektyvumo ir tikslumo. Neabejoju, kad DI lygiai taip pat naudingas gali būti ir kitose verslo srityse“, –teigia I. Karulaitytė.
Lietuvos verslas pamažu atranda DI
Nepaisant įvairių minėtų kliūčių, 2025 metų pradžioje daugiau nei penktadalis (21,3 proc.) įmonių Lietuvoje jau naudojo dirbtinio intelekto (DI) technologijas, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Palyginti su 2024-aisiais, šis rodiklis padidėjo 12,5 procentinio punkto.
Dažniausiai įmonės DI pasitelkė rašytinės kalbos analizei, vaizdo ar garso medžiagos generavimui. Dažniausiai technologiją naudojo rinkodaros ir pardavimų, verslo administravimo sektorių įmonės.
Be to, dar apie 16 proc. įmonių nurodė kol kas DI nenaudojančios, tačiau svarstančios galimybę jį diegti ateityje.
Apie tyrimą:
„Ecovis International“ yra tarptautinis teisininkų ir mokesčių konsultantų tinklas, veikiantis daugiau nei 90 šalių. Tyrime dalyvavo 42 tinklo partnerių įmonės iš 36 šalių. Dalyviai buvo suskirstyti pagal regionus: aštuoni iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, septyni iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, 22 iš Europos (19 ES šalių) ir penki dalyviai iš Afrikos bei Artimųjų Rytų. Apklausą sudarė dešimt klausimų, iš kurių trys buvo uždaro tipo, o septyni – atviro tipo. Apklausa vyko tris savaites 2025 m. gegužės mėnesį.
