Kas laimės naująjį dirbtinio intelekto asistentų karą – „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“? Kova vyksta dėl to, kas taps pagrindiniais vartais į mūsų kasdienybę: darbą, paiešką, apsipirkimą ir pramogas.
Kas laimės naująjį dirbtinio intelekto asistentų karą – „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“? Kova vyksta dėl to, kas taps pagrindiniais vartais į mūsų kasdienybę: darbą, paiešką, apsipirkimą ir pramogas.
Prieš dešimtmetį buvo diskutuojama apie tai, kuri programa taps populiaresnė. Dabar kova vyksta dėl to, kas taps vartais į viską, ką darome kompiuteriu: paiešką, apsipirkimą, mediją, darbą. Kas laimės sąsajos karą – tas nulems, ką pirmiausia pamatai, kokia tampa tavo „numatytoji“ parinktis ir kiek gyvenimo teka per jų verslo modelį.
Šiame kontekste susikerta trys strategijos. „Apple“, sekdama savo privatumo principu, tiesiogiai į įrenginius integruoja „Apple Intelligence“, naudodama įrenginyje veikiančius modelius ir naują „Private Cloud Compute“ debesijos sprendimą rimtesniems užklausų apdorojimams. „Amazon“ stumiasi su „Alexa+“, mokamu, agento principu veikiančiu asistentu, atliekančiu užduotis nuo pradžios iki pabaigos. „Meta“ „asmeninio superintelekto“ viziją supranta kaip kontekstais pagrįstą, individualiai pritaikomą DI, pritaikytą ne platformai, bet naudotojui.
Visos šios vizijos yra nuoseklios ir turi skirtingus paskatinimus – tai rodo būsimą bifurkacinį ateities modelį: nedidelė grupė naudos individualizuotus, aukštos spartos „savo“ DI, o dauguma vartotojų gyvens su komerciniu, „vieno dydžio“ asistentu.
„Apple“ 2025 m. WWDC pristatė naujas „Apple Intelligence“ funkcijas – „iPhone“, „iPad“, „Mac“, „Apple Watch“ ir „Apple Vision Pro“ platformose. „Apple“ veiksmas yra vienas radikaliausių: jis stengiasi „kiek įmanoma daugiau apdoroti įrenginyje“, o jei reikia debesijos, tai – atliekama jau „verifikuojamo privatumo“ apvalkale. Tai – „Private Cloud Compute“ pažadas perkelti įrenginio saugumo lygį ir į debesies centrus. Šis WWDC25 metu pristatytas funkcionalumas veikia su naująja Siri bei sisteminiais įrankiais skirtais rašymui, vaizdams ir pranešimams.
Kūrėjams „Apple“ suteikė prieigą prie įrenginyje veikiančio bazinio modelio, kad programėlės galėtų naudotis šiuo sluoksniu, nepersiųsdamos naudotojo duomenų trečiųjų šalių serveriams. Tai – „Apple credo DI srityje: integruoti, sumažinti riziką ir paversti pasitikėjimą užraktu.“
Tuo tarpu „Amazon“ renkasi kitą taktiką: asistentas turi tapti agentu, gebančiu atlikti daugiapakopes užduotis, už tai imamas mokestis, ir lojalumo programos „Prime“ tiesiogiai skatina jo įsisavinimą. „Alexa+“ nėra tik nauja išvaizda, tai – architektūros pertvarka: natūralesnė kalba, trečiųjų šalių veiksmai ir prenumeratos kaina JAV – 19,99 USD/mėn[1] (nemokamai „Prime“ prenumeratoriams). Ankstyvasis prieigos etapas ir diegiamas į „Echo“ įrenginius su ekranais prasidėjo pavasarį.
Ekonomika svarbi: jeigu už asistentą mokama, jis tampa savarankišku produktu, o ne nuostolingu lyderiu, ir lengviau pateisinti reikalingus didelius resursus užduotims atlikti.
„Google“ vėluoja, bet stumia: „Gemini for Home“ ir pradės keisti „Google Assistant“ „Nest“ garsiakalbiuose ir ekranų įrenginiuose, siūlydama nemokamą ir mokamą lygius su labiau kontekstualia, „pokalbiška“ patirtimi.
„Meta“ vizija – „asmeninis superintelektas“ – tai DI, kuris egzistuoja tavo kontekste: per įrenginius, paslaugas ir žinias. Architektūra: „Llama 3.1 ir vėlesni atviri modeliai, pritaikyti naudotojo turiniui, veikiant vietoje kai įmanoma ir debesyje, kai reikia“ – išlaidos aiškiai signalizuoja rimtumą – ir desperaciją.
Du DI tipai
Realus pasaulis tai suskirsto į dvi klases:
- A klasė – mažuma, turinti laiko, pinigų ar institucinių pagrindų susikurti savo „super-bendraujantį“ asistentą: personalizuotą žinių bazę, nuolatinę atmintį, pritaikytus įrankius, kontroliuojamą privatumo lygį ir galimybę integruoti specifinius duomenis (dokumentus, kontraktus, kodą…) į atsakymus.
- B klasė – dauguma žmonių naudoja numatytuosius, su įrenginiu arba „Prime“ programai būtinus asistentus. Jie bus kompetentingi, net malonūs, bet formuojami platformos paskatų: prekybos įmonė optimizuoja komercijai, reklamos bendrovė – atradimui savo ekosistemoje, gamintojo įmonė – prekės ženklui ir lojalumui. Tai nėra konspiracija, tai – pagrindinė asistentų esmė.
Su reklamos finansavimu dirbantys asistentai keičia naudotojo gyvenimą į signalus, kurių vertės aukcione siekiama – dažniausiai be tiesioginio naudotojo sutikimo, nes patogumas uždengia privatumo kainą.
Kaip rinka pati save tvarko
Naujieji mokėjimo barjerai: „Apple“ integruoja smegenis į įrenginį, „Amazon“ parduoda aukšto agentiškumo lygį, „Google“ ruošia nemokamas ir mokamas Gemini versijas – taip rinka pati save rūšiuoja: paprastiems naudotojams – kompetentingas pagrindas, Pro naudotojai – mokės už autonomiją, įmonės – kurs savo.
Tarpuose tarp jų – ilga virtinė entuziastų, verpianti vietinius modelius, asmeninius duomenis ir automatiką, kad pajustų asistentą kaip asmeninę paslaugą – nes iš esmės taip ir yra.
Jeigu verslo modelis – reklama, asistentas optimizuos pelningus momentus, o naudotojo duomenys vėl ir vėl bus pardavinėjami aukcione. Naudotojo dėmesys ir elgsenos pėdsakas tampa preke. Ką atkreipti dėmesį?
Trys pagrindiniai klausimai:
- Kas moka? Jei mokine tu – tu esi produktas. Jeigu mokama – už ką: už žetonus, už užduotis ar už laiką? „Alexa+“ tai pateikia aiškiai, o „Google“ atšaukė pažadą dėl slapukų, parodė, kaip sunku atsisakyti reklamos formuojamo duomenų srauto.
- Kur saugomas naudotojo kontekstas? „Apple“ – „verifikuojamo privatumo“ erdvė („PCC“), „Meta“ – atviri modeliai ir nešiojamas turinys, „Google Gemini“ – visur. Detalės, ne šūkiai, rodo, ar asistentas prisimena naudotoją, ar apie naudotoją.
- Ar galima jį pasiimti su savimi? DIY (iš angliško „Do It Yourself“ - lietuviškai – „pasidaryk pats“) kelias, pvz., „Home Assistant“, vietiniai LLM, ar „antrųjų smegenų“ darbo eiga rodo, kad asistentą galima laikyti kaip savą artefaktą, o ne nuomotis kaip prenumeratą.
Kultūra ir defaultai
Dauguma žmonių nesukurs „asmeninio superintelekto“ – jie naudosis tuo, ką gavo su telefonu, garsiakalbiu arba socialinio tinklo programėle. Šie asistentai priklauso įmonėms, kurių pajamos dažnai remiasi profilavimu ir tikslu. Europoje teismai ir reguliuotojai aktyviai tai stabdo, o JAV reklamos struktūros vis dar plačiai dalinasi duomenis internetu.
Patogumas tikras – bet privatumo kaina. Daugelis gyvens su asistentais, kurie privatumą laiko šalutiniu, ne svarbiausiu.
Kaip rinktis?
Aš spėju: turėsime abu pasaulius iš karto. Nedidelė, bet besiplečianti naudotojų grupė kurs savo „asmeninį superintelektą“ (generavimą papildytą paieška) ant steroidų, pritaikytas savo turiniui ir vertybėms, o likusieji nežinos, kad gali kitaip, ir tiesiog pasikliaus tuo, kas yra pagal numatytuosius.
Norintys pirmojo kelio – turės pradėti valdyti savo kontekstą: saugoti savo pastabas, dokumentus ir istoriją formatais, kurie lengvai perkeliami; eksperimentuoti su vietiniais modeliais ir vengti užrakinti esminę darbo eigą vieno tiekėjo sąsajoje.
Pasirinkusieji antrąjį kelią (ko gero tie, kam šis straipsnis atrodo per daug sudėtingas) – turėtų stengtis bent būti sąmoningais, nes nepriklausomai nuo to, kokios platformos imamasi – asistentas visada kažką optimizuos. Reikėtų užtikrinti, kad ta optimizacija būtų skirta tau.
Išnaša: „Alexa+“ kaina Europoje (taip pat ir JK bei kitos šalys) dar neįtraukta į Alexa+ diegimo geografiją. Paslauga šiuo metu prieinama tik naudotojams JAV rinkoje, o kitoms šalims, įskaitant Europos šalis, kaina ar prieinamumas nėra paskelbti. Grįžti.
