Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų teigimu, žemi skaitmenizacijos rodikliai didina riziką, kad įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams.
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų teigimu, žemi skaitmenizacijos rodikliai didina riziką, kad įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams.
Pranešimo autorių pateikta asociatyvi nuotrauka
Skaitmeninio intensyvumo indeksas (Digital Intensity Index, DII) matuoja įvairių informacinių ir komunikacinių technologijų, pavyzdžiui, debesijos (angl. cloud computing), didžiųjų duomenų analizę, dirbtinio intelekto naudojimą įmonėse ir yra naudingas norint apibūdinti ES įmonių skaitmenizavimo mastą.
„Kuo aukštesnis indekso balas, tuo labiau įmonės į savo kasdienę veiklą integruoja pažangių skaitmeninių sprendimų. Tai padeda įvertinti, kiek jos yra pasirengusios skaitmeninio amžiaus iššūkiams, pavyzdžiui, atsilaikyti prieš kibernetines atakas ar nepapulti ant finansinių sukčių kabliuko“, – aiškina „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
2023 metų Eurostato duomenimis, bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį Lietuvoje yra pasiekusios 60,9 proc. įmonių – daugiau nei ES vidurkis (60,7 proc.). Vis dėlto, gilinantis į aukštesnius pasiekimus, situacija kiek prastesnė. Baltijos šalių įmonės atsilieka nuo ES vidurkio, kur aukštą DII lygį turi 20,2 proc., o labai aukštą – 5 proc. įmonių. Lietuvoje šis rodiklis – žemiausias Baltijos šalyse. Aukštą lygį turi 18,7 proc. įmonių, o labai aukštą – 4,2 proc. Estijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 18,2 proc. ir 4,3 proc., o Latvijoje – 16,6 proc. ir 4,5 proc.
Aukščiausią vietą indekse užima Suomija, kur aukštą skaitmenizavimo lygį turi 38,9 proc. įmonių, o labai aukštą – 13 proc. Prasčiausia situacija Rumunijoje: čia šis indeksas siekia 7,9 proc. ir 1,3 proc.
Pasak R. Čereškos, skaitmenizavimo plėtrai įmonėse didelę įtaką turi išteklių trūkumas ir sąlyginai mažos darbo sąnaudos: „Skaitmenizacija ir darbo funkcijų automatizavimas reikalauja nemažų investicijų, todėl daliai įmonių sunku rasti finansinių galimybių pokyčiams. Be to, Lietuvoje darbo sąnaudos, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, yra sąlyginai pigesnės, kas irgi mažina įmonių motyvaciją skaitmeninti savo procesus.“
R. Čereškos teigimu, nors augant skaitmenizavimui, kyla ir naujų rizikų, skaitmeninių įrankių suteikiamos saugumo užtikrinimo galimybės šias rizikas nusveria.
„Pavyzdžiui, automatizuota duomenų analizė leidžia greičiau ir tiksliau aptikti įtartinas operacijas, o darbuotojui priimti geriau apgalvotus sprendimus. Debesijos paslaugos padeda stipriau apsaugoti jautrią informaciją, o kibernetinio saugumo sprendimai – apskritai sustiprinti įmonės sistemų atsparumą kenkėjiškoms programoms ir įsilaužėliams“, – teigia „Citadele“ banko atstovas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad per šį laikotarpį Lietuvos įmonės dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimo būdo patyrė nuostolių už 790 tūkst. eurų. Sukčiai apsimeta įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas, praneša apie pasikeitusį sąskaitos numerį ir ragina atlikti skubius pavedimus.
„Sukčiai naudojasi žmogiškosiomis klaidomis – neatidumu, skubėjimu ir tam tikra autoriteto baime – ir pritaiko savo žinutes, kad pavyktų manipuliuoti žmogaus emocijomis. Todėl svarbu investuoti ne tik į skaitmeninius sprendimus, bet ir nuolat mokyti darbuotojus, kaip atpažinti sukčiavimą ir užkirsti jam kelią“, – primena Romas Čereška.
