Augančios elektros energijos kainos verčia už galvų griebtis nuosavą IT infrastruktūrą turinčius verslus. Anksčiau už nedidelio vietinio serverio suvartotą elektrą mokėję keliasdešimt eurų per mėnesį, dabar jau turi atriekti 100–150 Eur, tuo tarpu duomenų centro spinta gali suvartoti elektros ir už 2000–2500 Eur/mėn., kai anksčiau ji kainavo 600–800 Eur/mėn.
Augančios elektros energijos kainos verčia už galvų griebtis nuosavą IT infrastruktūrą turinčius verslus. Anksčiau už nedidelio vietinio serverio suvartotą elektrą mokėję keliasdešimt eurų per mėnesį, dabar jau turi atriekti 100–150 Eur, tuo tarpu duomenų centro spinta gali suvartoti elektros ir už 2000–2500 Eur/mėn., kai anksčiau ji kainavo 600–800 Eur/mėn. Visgi IT ekspertai pastebi, kad elektros kainų įkaitais tapusios bendrovės turi išeitį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak „Baltic Amadeus“ Debesijos paslaugų vystymo vadovo Roberto Skardžiaus, tarp Lietuvos įmonių labiausiai paplitę du IT infrastruktūros laikymo scenarijai. Pirmasis – naudojamos nuosavos, specialiai įrengtos ir tam tikrus reikalavimus atitinkančios patalpos, kurių priežiūra bei pačia technine įranga rūpinasi pati įmonė. Antrasis – įmonė įrangą laiko vietiniame, tiekėjo specialiai įrengtame duomenų centre arba nuomojasi čia esančius IT resursus.
„Abiem atvejais elektros energijos sąnaudas turi padengti galutinis vartotojas. Į jas įeina ne tik įrenginio tiesiogiai suvartota elektros energija, bet ir išlaidos, reikalingos užtikrinti reikiamą elektros galingumą, patalpų aušinimą ir panašiai. Tai sudaro reikšmingą visų IT infrastruktūros išlaikymo išlaidų dalį. Elektros energijai pabrangus daugiau nei tris kartus, proporcingai didėja ir šios išlaidos“, – sako R. Skardžius.
Efektyvumo skirtumai akivaizdūs
Konkrečios įmonės išlaidos IT infrastruktūros suvartotai elektros energijai priklauso nuo įvairių parametrų, pradedant duomenų centrų efektyvumu, įrangos apkrautumu, baigiant turimu elektros tarifu. Dažnai naudojamas universalus parametras yra PUE (angl. Power Usage Effectiveness). Jis apibūdina, kaip efektyviai duomenų centras panaudoja elektros energiją tam, kad užtikrintų sklandų IT įrangos veikimą.
PUE koeficientas – tai santykis tarp viso duomenų centro elektros energijos poreikio (įskaitant aušinimą ir apšvietimą) ir elektros, kuri tiesiogiai naudojama IT įrangai veikti. Pavyzdžiui, jeigu bendrai patalpoms aptarnauti reikia 150 KW galios, o IT įrangai 94 KW, tai šių patalpų efektyvumo koeficientas – 1,6.
Kuo šis koeficientas artimesnis vienetui, tuo duomenų centras yra efektyvesnis. „Uptime Institute“ tyrimas parodė, kad vidutinis įmonių nuosavų duomenų centrų PUE yra 1,7, kuomet viešosios debesijos paslaugų teikėjai, tokie kaip „AWS“, priklausomai nuo konkretaus duomenų centro pasiekia 1,07–1,15 PUE rodiklį .
„Tai rodo, kad įmonės, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su duomenų centrais, negali pasiekti tokio energetinio efektyvumo, ką siūlo specializuoti paslaugų teikėjai. Vadinasi ir bendros išlaidos elektros energijai bus didesnės nei galėtų būti“, – teigia R. Skardžius.
Debesijos kainoms augti neleidžia konkurencija
Standartiškai duomenų centrų veikloje elektros infrastruktūra bei einamosios išlaidos elektrai sudaro apie 40 proc. bendrų sąnaudų , o tai – reikšminga paslaugos kainodaros dedamoji dalis.
Vartotojams, turintiems įrangą duomenų centre, už reikalingą elektros galią arba suvartotą elektros energiją dažnai tenka susimokėti patiems. Tuo tarpu viešosios debesijoje, nors ir elektros energijos kaina atsispindi paslaugos tarife, tačiau vartotojai turi daugiau laisvės. Kitaip tariant, visos bendros elektros energijos sąnaudos gula ant paslaugos teikėjo pečių.
Nepaisant energetinių išteklių brangimo Europoje, viešosios debesijos paslaugos ne tik nebrangsta, bet yra linkusios pigti. „Tam yra kelios priežastys. Pirma, didieji rinkos žaidėjai, tokie kaip „AWS“ , „Microsoft“ ir „Google“, augančius kaštus gali suvaldyti vystydami itin efektyvius duomenų centrus, kokių vietiniai tiekėjai ar tuo labiau pačios įmonės įsirengti negali. Antra, auganti debesijos paslaugų ar atskirų sprendimų įvairovė, suteikia galimybę rinktis tarp didesnio kiekio alternatyvų. Trečia, pastebime intensyvią konkurenciją tarp didžiųjų gamintojų dėl rinkos dalies , kas lemia įvairių skatinimo programų , kompensacinių mechanizmų atsiradimą. Iš to dar daugiau laimi vartotojai“, – pastebi R. Skardžius.
Optimalus sprendimas įmonėms — jau sukurtas
Šiuo metu itin sparčiai augančios debesijos rinkos lyderis pasaulyje yra „AWS“ , užimantis 34 proc. rinkos dalį, antroje vietoje įsitaisęs „Microsoft“ su „Azure“ (21 proc.), trečią vietą užima „Google Cloud“ (10 proc.). Pastarasis teikėjas deda itin daug pastangų, kad padidintų rinkos dalį, įskaitant kainų spaudimą.
Kur trys milžinai pešasi, klientai laimi. Įmonė ms, kurių netenkina brangstantis IT resursų išlaikymas nuosavose patalpose ar vietiniame duomenų centre, R. Skardžius pastebi, kad dabar yra geras metas apsvarstyti ir į vertinti viešosios debesijos alternatyvą.
„Energetinių išteklių brangimas mūsų regioną palietė labiau nei kitas Europos šalis, todėl verta pasilyginti, ar ne geriau IT resursus perkelti į debesiją, kad jie naudotų Vokietijos, Švedijos, JAV ar kitame regione tiekiamą elektrą. Antra, debesija padės atsikratyti fiksuotų elektros energijos išlaidų. Praktika rodo, kad lankstus mokėjimas tik už tai, ką suvartojate („pay as you go“) yra ekonomiškesnis, nes leidžia išvengti išlaidų už nepilnu pajėgumu veikiančios įrangos elektros aprūpinimą. Taigi, skirtingai nei turint fiksuotą mokėjimo modelį, jūs mokėsite tik už jūsų serverio sunaudojamą elektros energijos dalį“, – apibendrina „Baltic Amadeus“ debesijos ekspertas.
