Invaziją į Ukrainą vykdanti Rusija penktadienį vakare visoje šalyje užblokavo prieigą prie „Facebook“, „Twitter“, BBC ir kitų nepriklausomos žiniasklaidos naujienų portalų. Po tokių Maskvos veiksmų Lietuvos ir užsienio ekspertai pastebi išaugusius VPN pardavimus Rusijoje.
Invaziją į Ukrainą vykdanti Rusija penktadienį vakare visoje šalyje užblokavo prieigą prie „Facebook“, „Twitter“, BBC ir kitų nepriklausomos žiniasklaidos naujienų portalų. Po tokių Maskvos veiksmų Lietuvos ir užsienio ekspertai pastebi išaugusius VPN pardavimus Rusijoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Cenzūra nepažaboja gyventojų smalsumo
Rusija visais būdais stengiasi užtraukti propagandos šleifą ant šalies gyventojų, tačiau panašu, kad dauguma jų taip lengvai nepasiduos.
Nuo penktadienio šalyje ribojami ne tik du didžiausi socialiniai tinklai, tačiau taip pat apribota prieiga prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės, įskaitant tinklapį rusų kalba. Apriboti britų nacionalinį transliuotoją Rusija nutarė po to, kai BBC praeitą savaitę paskelbė apie trigubai išaugusią rusų auditoriją.
Šalyje taip pat apribotos nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo /Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.
Be šių suvaržymo priemonių, buvo priimtas įstatymas, numatantis laisvės atėmimą iki 15 metų už „melagienų“ skelbimą apie karą Ukrainoje bei bausmes ir įkalinimą už raginimą įvesti sankcijas Rusijai. Maskva invaziją į Ukrainą oficialiai vadina „karine operacija“ ir uždraudė žiniasklaidai vartoti tokius terminus kaip „karas“, „puolimas“ arba „invazija“.
Lengviausias būdas tokiai cenzūrai apeiti – VPN programėlės įdiegimas į savo išmanųjį įrenginį.
Virtualus privatus tinklas (VPN) yra atskirų nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų sujungimas į vieną tinklą internetu. Paprastai kalbant VPN sukuria jūsų duomenims skirtą šifruotą tunelį ir paslėpdamas IP adresą apsaugo vartotojo internetinę tapatybę. Šiuo atveju, VPN suteikia galimybę savo IP adresą vietoje Rusijos pasikeisti į bet kurią kitą Vakarų šalį.
Remiantis „Sensor Tower“ duomenimis, penkių populiariausių Rusijos VPN programėlių atsisiuntimų skaičius per pastarąją savaitę padidėjo beveik 2700 proc. ir vis dar auga.
Išaugusi paklausa
Preliminariais „Sensor Tower“ skaičiavimais, pateiktais „iMore“, penkios populiariausios VPN programėlės Rusijoje, kurios vasario 18–24 d. iš viso buvo atsisiųstos 43 tūkst. kartų, per kitą savaitę buvo atsisiųstos apie 1,2 mln. kartų.
Didžiausi VPN paslaugų teikėjai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje teigia, kad pastebėjo padidėjusį duomenų srautą ir išaugusį VPN paslaugų poreikį.
VPN paslaugų įmonės „Surfshark“ atstovė spaudai Gabrielė Račaitytė 15min teigė, kad prasidėjus karui Ukrainoje reikšmingai išaugo VPN pardavimai Rusijoje. „Šalies gyventojai aktyviai ieško būdų, kaip išvengti vis labiau stiprėjančios cenzūros ir valdžios organizuojamo piliečių sekimo naudojantis įvairiomis online priemonėmis“, – teigė ji.
G.Račaitytės teigimu, kompanija vartotojų apklausose taip pat gauna nemažai žinučių, kuriose nurodoma, kad žmones VPN paslaugas įsigyti paskatino karas Ukrainoje ir stiprėjanti cenzūra Rusijoje.
Štai viena tiksli anoniminio naudotojo citata, paaiškinanti, kodėl VPN jam reikalingas šiuo metu: „Prasidėjo karas ir nerimauju, kad vyriausybė gali pradėti dar labiau nei iki šiol riboti prieigą prie interneto.“
Laura Tyrylytė, „Nord Security“ viešųjų ryšių departamento vadovė, 15min komentavo, kad nors Rusija kompanijai nėra prioritetinis regionas, vis tiek matomas nežymiai padidėjęs susidomėjimas VPN paslaugomis.
„Pastebime tam tikras tendencijas, kurios rodo didėjantį susidomėjimą VPN iš Rusijos“, – „IMore“ pasakojo „ExpressVPN“ viceprezidentas Haroldas Li. „Praėjusią savaitę pastebėjome, kad per savaitę srautas į mūsų svetainę iš Rusijos padidėjo maždaug 330 proc.“
Rusijai sugriežtinus informacijos srauto į šalį kontrolę, daugėja Vakarų bendrovių, kurios iš šios rinkos traukiasi. Šios savaitės pradžioje bendrovės „Apple“ bei „Samsung“ paskelbė, kad uždraudžia savo produktų pardavimą šalyje. Daugelis kitų bendrovių, įskaitant technologijų milžinę „Microsoft“ ir mokėjimų platformą „PayPal“, taip pat ėmėsi panašių priemonių.
