Poveikį aplinkai turi ne tik transportas, gamyklos ar energetikos pramonė, bet ir technologijos. Ar kada susimąstėte, kiek CO2 sukuria jūsų atlikta paieška internete ar išsiųstas el. laiškas?
Poveikį aplinkai turi ne tik transportas, gamyklos ar energetikos pramonė, bet ir technologijos. Ar kada susimąstėte, kiek CO2 sukuria jūsų atlikta paieška internete ar išsiųstas el. laiškas?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Kiekvieno mūsų kompiuteris ir telefonas naudoja elektros energiją, o naršydami internete gauname duomenis iš duomenų centrų, kuriuose įrengti galingi serveriai ir jų aušinimo įranga. Energijos bei išteklių reikia ir kiekvieno įrenginio gamybai, elektronikos perdirbimui. Ir nors technologijos įgalina kitų sektorių tvarumo transformaciją, jos taip pat turi poveikį aplinkai, nors ir nepalyginamai mažesnį nei kitos pramonės šakos, tokios kaip gamyba, žemės ūkis ar energetika“, – pranešime žiniasklaidai sako „Telia“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Poveikį turi ir laiškai, ir asmenukės
Įvertinus tai, kiek elektros ir kitų išteklių naudoja interneto milžinų serveriai bei kita įranga, nustatyta, kad viena „Google“ paieška „kainuoja“ arbatinį šaukštelį CO2, arba maždaug tiek, kiek išmeta automobilis nuvažiavęs 16 metrų atstumą, rašo Digitark.ee. Atrodo nedaug, tačiau atsižvelgus į tai, kiek kiekvienas mūsų kasdien gūgliname, susidaro ne vienas puodelis.
Siunčiate el. laišką? Jis sugeneruos maždaug 4 gramus CO2, o jei prisegsite nuotrauką šis kiekis išaugs iki 50 gramų. Visame pasaulyje per metus išsiunčiami el. laiškai pagamina tiek CO2, kaip 7 mln. automobilių. Apmaudžiausia tai, kad didelė dalis el. pašto srauto yra brukalai – skirtingais skaičiavimais, nepageidaujami el. laiškai sudaro nuo 40 iki 85 proc. pasaulinio el. pašto srauto.
Dar vieną intriguojantį skaičių pateikė „Selfie Index“ sudarytojai: jie nustatė, kad internete įkėlus 10 asmenukių sukuriama apytiksliai tiek taršos, kaip įveikus kilometrą automobiliu.
Itin didelius duomenų kiekius perduoda vaizdo įrašų platformos, tokios kaip „Netflix“ ir „YouTube“. Suskaičiuota, kad 2018 metais vien videoturinio platformos į aplinką išmetė 300 mln. tonų CO2 – tai tolygu visos Ispanijos taršai.
Žalą mažina tvarūs sprendimai
Bet yra ir gerų žinių, tad nesijauskite blogai, žiūrėdami 8-ą mėgstamo serialo seriją iš eilės – dėl tobulėjančių technologijų ir augančios žaliosios elektros energijos pasiūlos duomenų centrai tampa vis taupesni ir tvaresni.
„Technologijų bendrovės nuolat investuoja į naujoves, kurios leidžia mažinti jų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, „Telia“ duomenų centrai Lietuvoje naudoja tvarią ir efektyvią „free cooling“ aušinimo aplinkos oru technologiją, kuri kasmet leidžia sutaupyti apie 575 tonas CO2. Taip pat visuose „Telia“ duomenų centruose naudojama 100 proc. žalia elektros energija“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
Be to, dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje įvedus judėjimo ribojimus, būtent technologijos leido tęsti veiklą įvairiems sektoriams, o verslo keliones ir gyvus susitikimus pakeitė vaizdo konferencijos. Nuotoliniai susitikimai ir darbas iš namų lieka populiarūs ir karantino ribojimams švelnėjant, o tai taip pat leidžia mažinti poveikį aplinkai.
Norite prisidėti daugiau? Maži pokyčiai veda didelių rezultatų link: susitvarkykite savo el. pašto archyvą, iš debesijos ištrinkite failus, kurių tikrai niekada nebeprireiks, o jei matyti pašnekovą nebūtina – skambinkite be vaizdo. Tai tik keli būdai, kurie palengvins IT paslaugų tiekėjų apkrovas.
