Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.
Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Finansinių technologijų bendrovės FIS tyrimas atskleidė, kad pernai pirmą kartą atsiskaitymai skaitmeniniais pinigais visame pasaulyje pralenkė mokėjimus grynaisiais. Tokiose šalyse kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Švedija ir Australija mokėjimai parduotuvėse grynaisiais pinigais sumažėjo perpus ar net daugiau. Panašią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko statistika. Pokyčiai neabejotinai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie išplėstų galimybes atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų. Kokias tendencijas galėsime matyti artimiausioje ateityje?
„Pirk dabar, mokėk vėliau“
Vieniems auginant rekordinius indėlius bankuose, kiti pirmiausia rūpinsis padengti kasdienes išlaidas. Jeigu jie turėtų galimybę už brangesnius pirkinius mokėti lanksčiau, nelendant į santaupas, streso dėl tokių pirkinių būtų patiriama kur kas mažiau.
Paslaugas pagal principą „pirk dabar, mokėk vėliau“ be palūkanų kai kuriose šalyse jau siūlo „PayPal“. Jungtinėje Karalystėje „PayPal“ teikiama paslauga „Pay in 3“ leidžia mokėjimą už prekes išskaidyti į tris vienodas dalis be palūkanų, analogišką paslaugą „Pay in 4“ „Paypal“ teikia JAV. Manau, tik laiko klausimas, kada tokios mokėjimų išskaidymo paslaugos ateis į mažesnes rinkas.
Mokėjimai per superprogramėles
Superprogramėlėmis (angl. superapps) vadiname skėtines programėles, kuriose telpa platus spektras paslaugų nuo maisto pristatymo iki taksi užsakymo. Tokios programėlės kaip „Alipay“ ar „Grab“ dėl pandemijos tapo dar universalesnės ir įtraukė daugiau atsiskaitymo galimybių. Jų augimas ir populiarėjimas aiškiai rodo, kad mokėjimų ateitis priklauso „vieno paspaudimo“ principui, kai bet kuris pirkinys, užklausa ar sandoris vyks vienu ekrano spustelėjimu.
Superprogramėlės galėtų padėti ne tik parduoti, padidinti paslaugų teikėjų pasiekiamumą, bet ir stebėti vartotojų elgseną ir suteikti duomenų jų pokyčių analizei.
QR kodo bumas
Technologija, savo valandos laukusi daugiau nei dešimtmetį — ir pagaliau ta valanda išmušė. Paprasti ir universaliai pritaikomi QR kodai pandemijos metais tapo vienu populiariausių mokėjimo įrankių pasaulyje. Fiziškai atspausdintų kodų ir elektroninių piniginių integravimas kol kas labiau paplitęs Pietryčių Azijos šalyse, tačiau augimas stebimas ir kitur.
QR kodus nėra sudėtinga integruoti, todėl jie galėtų tapti patraukliu įrankiu smulkiesiems prekybininkams, norintiems pasiūlyti savo klientams saugesnę galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų.
Auga „ApplePay“ ir kiti mPOS
Prie mobiliųjų kasos terminalų (mPOS) priskirtina ir „ApplePay“ funkcija, kuri leidžia susimokėti bekontakte banko kortele naudojant „Apple“ išmanųjį įrenginį. „iPhone“ turėtojų, aktyvavusių „ApplePay“ funkciją savo įrenginiuose, skaičius prasidėjus pandemijai pasaulyje išaugo nuo 441 mln. 2019 m. rugsėjo mėn. iki 507 mln. 2020 m. rugsėjį. Tuo metu jau 51 proc. „iPhone“ vartotojų visame pasaulyje savo telefonuose buvo aktyvavę „ApplePay“. Mokėjimų su „ApplePay“ skaičius tuo pat metu augo daugiau nei 30 proc. Manau, kad patogumas ir saugesnis atsiskaitymas spartins ne tik „Apple Wallet“, bet ir visų kitų mPOS augimą.
Didėja biometrinių duomenų svarba užtikrinant saugumą
Augant elektroninių mokėjimų kiekiui, jiems darantis vis sudėtingesniems, neišvengiamai daugėja ir sukčiavimų, todėl vartotojų tapatybės patikra paslaugų teikėjams tampa dar didesniu iššūkiu.
Biometriniai duomenys skaitmeniniuose mokėjimuose yra papildomas saugiklis kovojant su galimomis apgavystėmis. Naudojant unikalias vartotojų ypatybes ar vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku, galima patikrinti vartotojo skaitmeninę tapatybę ir išvengti sukčiavimo ar paskyros vagystės. Europos Sąjungoje galiojant prievolei užtikrinti saugesnį autentiškumo patvirtinimą (angl. Strong Customer Authentication) internetu atliekamoms operacijoms, pagal kurį privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas visoms internetinėms operacijoms ir bekontakčiams mokėjimams ES, biometriniai duomenys yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Paprastoms grėsmėms technologiškai tobulėjant, sunkiau suklastojamų biometrinių duomenų svarba tik didės.
Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas
