Pastarųjų metų pandemijos atvėrė nemažai spragų ir problemų sveikatos sektoriuje. Jos parodė, kad, norėdami tapti tikrai pažangia valstybe, privalome tobulinti medicinos sritį, įveikti pandemijos padarinius ir pasirūpinti tvaresne, mažiau pažeidžiama ateities ekonomika.
Pastarųjų metų pandemijos atvėrė nemažai spragų ir problemų sveikatos sektoriuje. Jos parodė, kad, norėdami tapti tikrai pažangia valstybe, privalome tobulinti medicinos sritį, įveikti pandemijos padarinius ir pasirūpinti tvaresne, mažiau pažeidžiama ateities ekonomika, rašo „VU naujienos“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Todėl, vieno įmonės „Tesonet“ įkūrėjų Tomo Okmano teigimu, šiuo metu didžiausio valstybės dėmesio nusipelno medicinos sritis ir naujų technologijų kūrimas: „Žmonių sveikatos gerovė yra neįkainojamas dalykas, o naujos technologijos visuomet pritraukia didelių investicijų, kuria daug darbo vietų ir didžiulę pridėtinę vertę šaliai.“
IT saugumas – investicija į ateitį
Verslininko teigimu, toli ieškoti sėkmingų investicijų į inovatyvių technologijų sritį pavyzdžių nereikia. „Lietuvių „NanoAvionics“, pritraukusi milžiniškas investicijas, įtvirtino Lietuvos poziciją kaip šalies, kurioje gimsta sėkmingi technologijų startuoliai, o investuotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į čia pradedamus verslus. Tai parodo, kad mes turime talentingų žmonių, kurie gali kurti konkurencingus produktus, todėl svarbu palaikyti šiame sektoriuje veikiančias įmones“, – įsitikinęs T. Okmanas.
Anot jo, kita sritis, išskirtinai reikšminga šiais laikais, kai didžiąją dalį laiko gyvename virtualiame pasaulyje – apsipirkinėjame, bendraujame, dirbame, investuojame, net auginame įmones, yra kibernetinis saugumas. Duomenų nutekinimas – dažna ir vis auganti problema, su kuria susiduriama visame pasaulyje, ir Lietuva nėra išimtis – programišiai pavagia duomenis, juos nutekina ir bendrovės yra priverstos ne tik spręsti daugybę teisinių problemų, bet ir iš naujo įgyti klientų pasitikėjimą. Todėl, pašnekovo nuomone, svarbu šviesti ne tik atskirus asmenis, bet ir verslus, aiškinant jiems apie saugumo svarbą ir apie tai, kodėl tinkama duomenų priežiūra turėtų tapti būtinybe.
„Viena maža palikta spraga šioje srityje gali brangiai kainuoti tiek žmogui, tiek verslui, tiek valstybei. Todėl, kalbant apie kibernetinį saugumą, manau, kad tai investicija į ateitį, kuri ilgainiui sukurtų didžiulę pridėtinę vertę“, – sako verslininkas.
Silicio slėnis stiprus sutelkta bendruomene
Paklaustas, ko labiausiai reikia IT sektoriui Lietuvoje, kad jis galėtų kurti daugiau inovatyvių, aukštos pridėtinės vertės produktų, T. Okmanas sako, kad svarbiausias dalykas yra žinių dalijimasis ir bendruomenės stiprinimas: „Pavyzdžiui, Silicio slėnis sugeba taip greitai ir efektyviai kurti inovacijas, nes jie turi glaudžią bendruomenę, kuri dirba kartu, dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Mums reikia pasimokyti iš jų – turime nemažai stiprių startuolių, verslų, net vienaragį – tad akivaizdu, kad talento ir žinių yra.“
Prieš kelerius metus Lietuvoje atsiradus vienaragiui (startuolio įmonei, kurios vertė viršija 1 mlrd. eurų) buvo pasiųsta žinia pasauliui, kad šioje šalyje galima kurti milžinišku greičiu augantį verslą. Norėdami ją pastiprinti ir užsitikrinti didesnį pasaulio pasitikėjimą Lietuva, turime ugdyti talentingus specialistus, kurie glaudžiai bendradarbiaudami inovuotų ir kurtų išskirtinius produktus.
„Turbūt akivaizdu – jei norime, kad Lietuvos ekonomikos apyvarta iš inovacijų augtų ir Lietuva taptų konkurencingesnė tarptautiniu mastu, turime nebijoti kurti ir siūlyti produktus bei paslaugas užsienio rinkai ir kartu stengtis ją geriau pažinti, suprasti, kaip ji veikia, kokios ten taikomos žaidimo taisyklės ir pan. Pavyzdžiui, Markas Zuckerbergas, „Facebook” įkūrėjas, mokėsi kinų kalbos, kad per kalbą perprastų kultūrą, bendravimo etiketą ir galėtų geriau pažinti Kinijos rinką“, – pasakoja T. Okmanas.
Erdvės, pritaikytos dirbti kartu, inovuoti
Pašnekovas įsitikinęs, kad investavimas į jaunus žmones, specialistus tolygus investavimui į inovacijas: „Todėl juos reikia lavinti ir drąsinti, investuoti ne tik į jų švietimą, bet ir į erdvių modernizavimą – mokyklos, kolegijos, universitetai turi būti patogūs bei įkvepiantys, o jų erdvės, kuriose praleidžiama daugiausia laiko, pritaikytos dirbti kartu, inovuoti ar tiesiog produktyviai mokytis. Tai svarbūs dalykai, kurių reikia imtis kaip įmanoma anksčiau, jei norime daugiau vienaragių ir didesnio konkurencingumo tarptautiniu mastu.“
Šiandien vis daugiau mūsų šalies verslų įsileidžia inovacijas, užsienio investuotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į Lietuvą, o universitetai ir kitos švietimo institucijos nebebijo ir moka bendradarbiauti su sėkmingais verslais. „Jei tik valstybė palaikys ir rems tuos, kurie stengiasi savo kasdieniame darbe įnešti inovacijų, manau, kad mes tapsime tik dar stipresne šalimi, kuri drąsiai konkuruos su užsienio rinkomis“, – neabejoja verslininkas.
