Elektronika.lt
 2024 m. kovo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 18 d. 20:26
„Telia“ elektromobiliai ir daiktų internetas mažina dyzelino vartojimą milijonais litrų
Kovo 18 d. 17:25
ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Kovo 18 d. 14:27
„Porsche“ pristatė galingiausius elektromobilio „Taycan“ modelius
Kovo 18 d. 11:51
Lietuvoje – inžinierių stygius: ar padėtis tikrai be išeities
Kovo 18 d. 08:38
Kaip skatinsime tvarų vartojimą? Neišmesti, o taisyti!
Kovo 17 d. 17:43
Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?
Kovo 17 d. 13:26
Kokias pamokas atnešė autonominių automobilių eksperimentas Vilniuje?
Kovo 17 d. 09:11
RRT: Lietuvoje mobilus internetas spartėja, tačiau pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Kovo 16 d. 17:47
Elektromobilių įkrovimas: priprantame prie naujos realybės (1)
Kovo 16 d. 13:34
Kaip organizacijoms pasiruošti planiniam Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimui?
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Kibernetinio aplaidumo kaina gali siekti milijonus: kaip apsisaugoti?

Publikuota: 2020-09-28 12:52
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Profesionalams
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Nors per pastaruosius penkerius metus kibernetiniai išpuoliai iškilo į didžiausių verslui keliamų globalių rizikų sąrašo viršūnę, 3 iš 5 Lietuvos įmonių neturi aiškios kibernetinės grėsmės valdymo strategijos, o ekspertai įspėja, kad vien informacinių sistemų apsaugos gali nepakakti.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Neveikiantys valstybinių institucijų tinklalapiai, paskleistos melagingos žinios ar pavogti asmeniniai klientų duomenys – su įvairiomis kibernetinėmis grėsmėmis, ypač pandemijos metu, pasaulis susiduria vis dažniau, tačiau platesnio atgarsio sulaukia tik mažoji atvejų dalis. Nors per pastaruosius penkerius metus kibernetiniai išpuoliai iškilo į didžiausių verslui keliamų globalių rizikų sąrašo viršūnę, 3 iš 5 Lietuvos įmonių neturi aiškios kibernetinės grėsmės valdymo strategijos, o ekspertai įspėja, kad vien informacinių sistemų apsaugos gali nepakakti.

Kibernetinio aplaidumo kaina gali siekti milijonus: kaip apsisaugoti?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kaip rašoma pranešime spaudai, kai kalbama apie skaitmeninį saugumą, didžiausio atgarsio viešumoje sulaukia kibernetiniai išpuoliai prieš dideles pasaulines bendroves arba valstybės institucijas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, 44 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos bendrovių nežino galinčios tapti kibernetinių atakų taikiniais, tačiau nuo grėsmės neapsaugotas nė vienas.

„Iki šiol gajus mitas, kad informacinių sistemų saugumu turi rūpintis tik IT sprendimus siūlančios įmonės arba stambios korporacijos. Vis dėlto užpuolikai gali taikytis ir į nedidelėje internetinėje parduotuvėje saugomus jautrius pirkėjų duomenis, kurių praradimas verslui gali atnešti tiek finansinius nuostolius, tiek teisinę atsakomybę. Nors viešojoje erdvėje išgirstame tik apie plataus masto kibernetines atakas, incidentai smulkiam ir vidutiniam verslui nutinka kasdien“, – teigia teisės firmos „Sorainen“ kibernetinių rizikų ir draudimo teisės ekspertė Indrė Pelėdaitė.

Nepaisant augančios grėsmės ir nuolatinio priminimo rūpintis informacinių sistemų saugumu, KAM duomenimis, net 4 iš 5 smulkių ir vidutinių bendrovių nevykdė ir kibernetinio saugumo rizikos vertinimo, o 60 proc. jų neturi ir formaliai apibrėžtos kibernetinio saugumo politikos. Anot „Blue Bridge“ sistemų inžinieriaus Ugniaus Klevinsko, norint apsisaugoti nuo grėsmių, būtina įvertinti ir pakitusį atakų pobūdį.

„Tikslinės, žmogaus valdomos kibernetinės atakos tampa vis agresyvesnės. Kartu daugėja ir automatizuotų atakų, kuriomis ieškoma pažeidžiamų vietų – pavyzdžiui, neatnaujintos ar senos programinės įrangos. Šiandien išpuolius skaitmeninėje erdvėje vis dažniau vykdo nebe programišių „elitas“, bet ir įvairūs laiko turintys savamoksliai“, – pasakoja kibernetinio saugumo specialistas.

Privatus tinklas nuo grėsmės neapsaugo

Besitęsiant COVID-19 pandemijai ir daliai darbuotojų dirbant nuotoliniu būdu, informacinio saugumo iššūkių sąrašas plečiasi. I. Pelėdaitės teigimu, įmonės turi atkreipti dėmesį ir į technologines galimybes užtikrinti saugumą, ir į psichologinius veiksnius.

„Tinkamai neapsaugoti darbuotojų kompiuteriai ir namų interneto tinklai atvėrė naujas atakų galimybes. Ypač pasikeitė duomenų užšifravimo ir išpirkos reikalavimo (angl. ransomware) metodai – kibernetiniai sukčiai užgrobia ne tik elektroninius duomenis, bet ir atsargines jų kopijas. Be to, galimybes sukčiauti sudaro ir visuotinė sumaištis – nežinios sąlygomis, darbuotojas labiau linkęs paspausti neaiškią nuorodą ar atidaryti nežinomą dokumentą su virusu“, – pasakoja teisininkė.

Anot jos, JAV tyrėjų duomenimis nuo šių metų vasario mėnesio, pasaulyje sukčiavimas el. laiškais išsaugo 600 proc., o 11 proc. šių atvejų sudaro kibernetinis šantažas. Nuo grėsmių neapsaugo ir privačių tinklų programinė įranga (angl. VPN), mat šiose programose netrūksta spragų, kuriomis gali pasinaudoti programišiai.

Ieško būdų sumažinti žalą

Informacinio saugumo ekspertas U. Klevinskas pažymi, kad kibernetinė ataka pažeidžia bendrovės sistemas, paralyžiuoja jos veiklą, paveikia trečiąsias šalis ir smukdo verslo įvaizdį.

„Kibernetinės atakos gali sužlugdyti ne tik verslo reputaciją, bet ir patį verslą. Viena vertus, pavogti klientų duomenys gali būti parduoti juodojoje rinkoje, o užsitęsus DDoS atakai (liet. paskirstyta paslaugos trikdymo ataka) organizacija visiškai negali vykdyti savo veiklos. Brangiai kainuoja ir šių atakų sustabdymas, ir pasekmių šalinimas“, – pasakoja jis.

Teisininkė I. Pelėdaitė svarsto, kad nors vis daugiau įmonių išsaugo duomenis išorinėse saugyklose ar kreipiasi pagalbos į informacinių sistemų specialistus, ne visada pasirūpina draudimu nuo galimų pasekmių. Nors Lietuvoje tokio pobūdžio draudimas dar tik populiarėja, kontinentinėje Europos dalyje besikreipiančiųjų į draudikus dėl nuostolių atlyginimo skaičius 2019 m. išaugo 83 proc. Kad tai prasminga, rodo ir vieno didžiausių pasaulyje kibernetinio įsilaužimo pavyzdys – 2018 m. buvo nutekinti 500 mln. viešbučio tinklo „Marriott“ lankytojų asmens duomenys, kuriuos sudarė itin jautri klientų finansinė bei asmeninė informacija – kredito kortelių bei asmens tapatybės dokumentų duomenys. „Marriott“ tinklui draudimas kompensavo 25 mln. JAV dolerių nuostolių – beveik 90 proc. patirtos žalos.

Skaičiuojama, kad 2019 m. Europoje net 67 proc. draudžiamųjų įvykių nutiko dėl kibernetinių atakų ir tik trečdalis incidentų buvo atsitiktiniai. Dažnai patyrus ataką, duomenų atkūrimas gali kainuoti pigiausiai. Kur kas brangiau atsieina tiek reputacinė žala, tiek nuostoliai bendrovės klientams. I. Pelėdaitė sako, kad vien bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimą gali siekti iki 20 mln. Eur, arba, įmonės, įmonių grupės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Todėl tinkamas grėsmių vertinimas ir adekvačių rizikos valdymo priemonių pasirinkimas gali padėti išvengti didžiulių nuostolių dėl nutrūkusios veiklos ar net bankroto.

Kibernetinė „higiena“ nekainuoja daug

IT sistemų inžinierius U. Klevinskas pastebi, kad dalį įmonių nuo investicijų į internetinį saugumą atbaido dideli kaštai, tačiau jis skuba nuraminti – saugumas ne visada brangus ir pradinį pasirengimą gali atlikti kiekvienas.

„Kartais brangūs apsaugos sprendimai nebūtini – pakanka laikytis kibernetinio saugumo „higienos“. Tam reikėtų taikyti griežtą slaptažodžių politiką, nuolat atnaujinti programinę įrangą, nenaudoti nelegalių programų, užtikrinti tinklo segmentaciją, šifruoti duomenis diske ir pasirūpinti atsarginėmis duomenų kopijomis, taikyti dviejų faktorių autentifikaciją. Reikėtų apgalvoti ir strategiją, kaip elgtis kibernetinės atakos atveju – kiekvienas darbuotojas turi žinoti savo atsakomybę ir veiksmus, kuriuos jam reikia atlikti“, – patarimais dalijasi kibernetinio saugumo ekspertas.

Vyresnioji teisininkė I. Pelėdaitė sako, kad įvykus incidentui, tam tikrais atvejais draudimas gali kompensuoti tiek reikalaujamą išpirką už duomenis, tiek krizės valdymo išlaidas: skubias kibernetinio įvykio pasekmėms suvaldyti skirtas IT, teisines, viešųjų ryšių ir kitas išlaidas, tiek negautą pelną dėl kibernetinio įvykio sukelto verslo nutrūkimo, tiek trečiųjų šalių patirtus nuostolius. Renkantis sprendimą, ji pataria įvertinti ir draudiko pasirengimą padėti įmonei tvarkytis su kilusia grėsme – numatytą IT ir teisininkų komandą trikdžių šalinimui, sutarties terminus, jos aprėptį.

„Dažnai galvojama, kad jei už skaitmeninius sprendimus atsakinga išorinė IT bendrovė, visos pretenzijos dėl kibernetinės atakos žalos gali būti adresuojamos jai. Vis dėlto kiekviena įmonė atsakinga už savo saugumą ir klientų duomenis, todėl užuot pasikliovus likimu, reikėtų galvoti tiek apie atakos prevenciją, tiek apie pasekmių likvidavimą“, – svarsto ji.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama