Negalite pasiekti interneto svetainės, o gal jungiantis prie elektroninės bankininkystės jus nukreipia į suklastotą banko svetainę? Gali būti, kad susidūrėte su kibernetiniais sukčiais. Kokios svetainės yra labiau pažeidžiamos ir kaip sumažinti dėl to patiriamus finansinius nuostolius? 
Negalite pasiekti interneto svetainės, o gal jungiantis prie elektroninės bankininkystės jus nukreipia į suklastotą banko svetainę? Gali būti, kad susidūrėte su kibernetiniais sukčiais. Kokios svetainės yra labiau pažeidžiamos ir kaip sumažinti dėl to patiriamus finansinius nuostolius?
„Duomenų logistikos centro“ archyvo nuotr.
Jei suvedus į paieškos laukelį svetainės adresą kurį laiką negalite jos pasiekti, negaunate elektroninių laiškų ar negalite naudotis kitomis elektroninėmis paslaugomis, gali būti, kad sutriko Domenų vardų sistemos (DNS) veikimas. Trumpalaikiai gedimai didelių problemų nesukels, tačiau kelias valandas ar net ilgiau nepasiekiama elektroninė parduotuvė jos savininkui gali ištuštinti kišenes.
„DNS veikimą gali sutrikdyti kibernetiniai nusikaltėliai, siekiantys vartotojus nukreipti į suklastotas elektronines parduotuves ar elektroninės bankininkystės sistemas. Kartais dėl DNS sutrikimų sulėtėja interneto svetainių puslapių krovimas arba iš nutolusių pasaulio šalių svetainę pasiekti užtrunka pernelyg ilgai. Paprastai DNS sutrikimais rūpinasi duomenų centrai, kuriuose laikomi svetainės serveriai. Siekdami sustiprinti sistemos apsaugą, jie investuoja į naują įrangą ir informacinių technologijų inovacijas, kelia darbuotojų kvalifikaciją, diversifikuoja riziką“, – teigia „Duomenų logistikos centro“ duomenų perdavimo grupės vadovas Donatas Šinickas.
Skirtingi DNS – daugiau saugumo
Eksperto teigimu, jei svetainės domeną aptarnauja tik vienas vardų serveris, ji yra lengviau pažeidžiama, nes dėl bet kokio gedimo ar atakos vartotojai nebegali pasiekti svetainės. Vien tai jos savininkui lemia finansinius nuostolius. Dėl šios priežasties rekomenduojama naudoti bent du vardų serverius, kurie veiktų skirtinguose tinkluose ir būtų patalpinti keliuose patikimuose duomenų centruose. Sutrikus vienai DNS, svetainė išliks pasiekiama dėl veikiančios antrosios DNS.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovės Daivos Tamulionienės teigimu, kuo daugiau vardų serverių – tuo geriau. Šiai paslaugai yra sukurta sudėtinga infrastruktūra, o antro lygio domenus aptarnaujantys DNS serveriai laikomi ne tik skirtingų Lietuvos miestų, bet ir skirtingų pasaulio valstybių duomenų centruose.
„Lietuviškas svetaines, naudojančias .lt domeną, aptarnauja vardų serveriai, kurių kiekvienas turi keliolika ar keliasdešimt fizinių mašinų. Tokia technologija vadinama angliškai „anycast“ ir leidžia vieną IP adresą interneto tinkle skelbti iš daugybės vietų, o tinklo vartotojas pasiekia tą, kuris topologiškai artimesnis. Tokiu būdu ne tik didėja patikimumas, bet ir sparta – kreipiamasi į tą fizinę mašiną, kuri tinkle arčiau vartotojo“, – aiškino ekspertė.
Vartotojai pasitiki lietuviškais domenais
D. Tamulionienė tikina – Lietuvos rinkai geriau naudoti .lt domeną, nes jis kelia vartotojų pasitikėjimą. Be to, yra įsimintinas, pats populiariausias Lietuvoje ir įprastas Lietuvos interneto bendruomenei.
„Lietuviškai interneto svetainei, kurios tikslinė rinka yra Lietuva, visuomet patariama rinktis nacionalinį .lt domeną, nes vartotojai lengviau atsimena interneto vardus .lt domene ir naršyklės adreso eilutėje iš įpročio kone automatiškai rašo lietuvišką dalį. Tiesa, pastebima, kad .lt domenų su kiekvienais metais vis daugiau: augantis skaičius rodo, jog šalį identifikuojantis domenas naudojamas lietuviškojo interneto plėtrai – elektroniniam paštui, tinklaraščiams, interneto svetainėms, parduotuvėms, projektams. O šį populiarumą lemia ne tik startuoliai, bet ir besisteigiantys nauji verslai“, – patikino D. Tamulionienė.
DNS sukurta prisiminti už jus
Visa internete esanti informacija yra užkoduota įvairiomis skaičių sekomis, o kiekvienas interneto vartotojas turi savo unikalų IP adresą. Tam, kad naudotis interneto svetainių paslaugomis mums būtų paprasčiau, ir buvo sukurta Domenų vardų sistema. Dėl jos mes galime pasiekti interneto svetaines ir gauti kitas paslaugas tinkle naudodami mums aiškius ir lengvai įsimenamus domenų vardus.
„Vaizdžiai tariant, pagrindinė DNS funkcija – užtikrinti, kad mums nereikėtų įsiminti sudėtingo IP adreso ir kaskart lankantis vienoje ar kitoje interneto svetainėje, jo suvedinėti į paiešką. DNS sistema tai atlieka už mus, o tiksliau – ji susieja IP adresą su domeno vardu“, – teigia D. Šinickas.
