Elektronika.lt
 2020 m. rugsėjo 30 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugsėjo 30 d. 08:06
Nori įteisinti etiškų įsilaužėlių darbą: tikrintų sistemų saugumo spragas
Rugsėjo 29 d. 20:48
Lietuvos mokslininkai pradės taikyti šviesos pluošto mikroskopiją
Rugsėjo 29 d. 19:12
AOC pristato tris naujus didelės raiškos E2 serijos monitorius
Rugsėjo 29 d. 16:24
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje: ar išlaikysime kryptį po rinkimų?
Rugsėjo 29 d. 15:23
„Garmin“ pristato naujus nešiojamuosius „GPSMAP 66sr“ ir 65 serijos prietaisus
Rugsėjo 29 d. 13:35
„Nintendo“ švenčia 131 metų gimtadienį – kaip prasidėjo garsaus kompiuterinių žaidimų gamintojo istorija
Rugsėjo 29 d. 11:09
Blogiausia „Windows“ operacinė sistema, kuri kada nors buvo išleista
Rugsėjo 29 d. 08:19
CERN mokslininkas apie fiziką Lietuvoje: manęs niekas neįtikins, kad pusę tonos sveriantis lazeris yra ateitis
Rugsėjo 28 d. 19:13
Nuotykių architektas: kaip pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus tapo profesija
Rugsėjo 28 d. 14:15
Lietuvoje debiutuoja naujas segmento lyderis „Toyota Yaris“
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Cyberpunk 2077 Mods
Installing CP2077 Mods, CP2077 Release Date, Cyberpunk 2077 News
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
MSFS2020 Liveries
Flight Simulator 2020 Mods, MSFS2020 Scener, MSFS2020 Airports
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Vienos universiteto mokslininkas Ronald Hochreiter. Didieji duomenys: daugiau ne visada geriau

Publikuota: 2020-09-16 08:41
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Profesionalams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Niekam ne paslaptis, kad didieji duomenys yra vienas svarbiausių šiuolaikinių verslų variklių ir daugelis įmonių žino, ko galima siekti ir ką pasiekti juos protingai „įdarbinus“. Teoriškai viskas skamba puikiai. Bet ar tikrai visi žino, kaip tai padaryti?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Niekam ne paslaptis, kad didieji duomenys (angl. Big Data) yra vienas svarbiausių šiuolaikinių verslų variklių ir daugelis įmonių žino, ko galima siekti ir ką pasiekti juos protingai „įdarbinus“. Teoriškai viskas skamba puikiai. Bet ar tikrai visi žino, kaip tai padaryti?

Vienos universiteto mokslininkas Ronald Hochreiter. Didieji duomenys: daugiau ne visada geriau
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Kad teorija ir praktika žygiuotų darniai koja kojon, reikia daug mokytis. Mokytis reikia ir vadovams, ir patiems duomenų specialistams. Didžiųjų duomenų (ir čia turėkime minty ne tik pačius duomenis, bet ir didžiųjų duomenų metodus ir technologijas) sritis keičiasi labai sparčiai, tad ir įmonės turi sparčiai prie tų pokyčių prisitaikyti.

„Ko gero dabar sunkiai berastume sektorių, kuriame tinkamas duomenų analizės procesas neatneštų aiškios ir pamatuojamos naudos ar konkurencinio pranašumo. Tačiau reikia suprasti, kad svarbu yra ne tai, kiek duomenų, bet kokie duomenys, ir svarbiausia – turėti sumanių specialistų tiems duomenims tvarkyti. Tik jų dėka galima priimti reikšmingus duomenimis grįstus sprendimus“, – įsitikinęs vienas iš šių metų „KTU Big Data School“ lektorių Vienos universiteto mokslininkas Ronald Hochreiter.

Daugiau = geriau?

Duomenų kiekiai kasdien vis auga ir augs ateityje. Ar iš tų sunkiai suvokiamų duomenų srautų apimčių galima ištraukti prasmę? „Taip, tik turėkime minty, kad daugiau ne visada yra geriau“, – tvirtina mokslininkas.

Pasak R. Hochreiter, nemažai didžiųjų duomenų analitikos (DDA) projektų būna nesėkmingi, nes žmonės linkę manyti, kad į sistemą įvedus daugiau duomenų, rezultatai bus geresni, t. y. daugeliu atvejų, kai nėra aiškios struktūros, kuriai buvo sukurti mašininio mokymosi modeliai, daugiau duomenų reiškia mažiau reikšmingus rezultatus.

„Modeliai turėtų būti kiek įmanoma mažesni (ypač atsižvelgiant į įvairių panaudojamų požymių skaičių), o automatinių požymių konstravimo metodų geriau apskritai vengti“, – pataria mokslininkas.

Tobulėjimas yra raktas

Šiuolaikinis verslas išties turi daug žinių apie DDA ir supranta, kokią naudą tai gali jiems atnešti. Supranta ir tai, kad labai svarbu tobulėti. Bet, pasak mokslininko, nepakanka visus darbuotojus tiesiog išsiųsti į internetinius kursus – labai svarbu yra praktiniai mokymai, susiję su realiais atvejais įmonėse.

„Pavyzdžiui, investicijų bankas „J. P.Morgan“ dar 2017 m. pateikė savo ataskaitoje, kad žymiai lengviau išmokyti domenų ekspertus dirbtinio intelekto (DI), nei paaiškinti DI guru gana komplikuotas domeno žinias, kurioms giliai suprasti reikia daug metų praktikos“, – kalba R. Hochreiter.

Tokie, į įmonių specialistus orientuoti renginiai kaip „KTU Big Data School“, suteikia galimybę įvairių sričių ekspertams išmokti naudoti įvairius DDA metodus: tiek išgirsti naujausią teoriją, tiek ir pritaikyti ją praktiškai seminarų metu.

DDA žymiai paveikė tradicinius verslo, gamybos ar viešojo sektoriaus procesus. Ir didžiausią naudą, pasak mokslininko, ateity turės tos įmonės, kur tinkami, t. y. sumanūs specialistai analizuoja ir interpretuoja teisingus/kokybiškus duomenis.

Rizikų neišvengsime

Duomenims, duomenų analitikai ir DI vis labiau skverbiantis į verslus ir mūsų gyvenimus apskritai, pradedama įžvelgti įvairių rizikų. Apie DI etiką ir teisinį reguliavimą kalbama jau kurį laiką, tačiau R. Hochreiter siūlo pažvelgti į tai dar kitu kampu.

Pasak mokslininko, žalinga aklai tikėti metodais, o taip pat ir žmonėmis, kurie be jokios kritikos tiki tuo, ką „ypatingai fantastiškas“ gilusis tinklas ar „XGBoost“ (labai populiarus įvairiuose taikymuose metodas) jam suskaičiuoja. Nereikia aklai pasitikėti ir įvairiais tikslumo matais, kurie neretai pernelyg optimistiškai nuteikia dėl vienokio ar kitokio verslo sprendimo sėkmės.

„Didelė rizika yra ta, kad dažnai verslo žmonės nelinkę pripažinti, jog tikrasis iššūkis yra netrumpas laiko intervalas, reikalingas analitinių modelių rezultatų pavertimui į prasmingą verslo procesą gerinantį sprendimą“, – apie iššūkius DDA srityje svarsto R. Hochreiter.

Renginyje – aktualios temos

Didžiųjų duomenų mokslas ir DI skverbiasi į kone visas šiuolaikinio verslo ir pramonės sritis, viešąją sektorių. Vis svarbesnę vietą šių technologijų taikymas užima ir bankininkystės, finansų srityse. Uždavinius pasitelkiant DDA ir DI įmonės sprendžia įvairiausius: nuo bankomatų pildymo optimalių maršrutų ar jų techninės priežiūros tvarkaraščių sudarymo, iki kovos su pinigų plovimu ir sukčiavimo prevencija ar asmeninės bankininkystės pasiūlymų.

„Norint sėkmingai susidoroti su šiomis ir kitomis finansų sektoriaus problemomis, reikia subalansuoto matematinio modeliavimo, optimizavimo ir mašininio mokymo derinio. Dirbtinis intelektas visa tai apjungia, pavyzdžiui, kad įgalintų automatinį modelių persikalibravimą pasikeitus rinkai ar vykstant įvairiems makroekonominiams procesams. Pavyzdžiui, leisti automatiškai iš naujo tikrinti atitinkamą sprendimo modelį, kad jis autonomiškai prisitaikytų prie besikeičiančių rinkos ar makroekonominių pokyčių“, – apie savo paskaitų ir seminarų turinį „KTU Big Data School“ 2020 pasakoja lektorius.

KTU Big Data School 2020, renginys mokslininkams ir praktikams, dirbantiems su didžiaisiais duomenimis, vyks šių metų rugsėjo 30-spalio 2 dienomis. Jo metu bus aptariamos duomenų klasifikavimo ir klasterizavimo problemos, rekurentinių dirbtinių neuronų tinklų taikymas bei duomenų mokslo ir DI metodų taikymas bankų veikloje bei finansuose.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama