Modernių, specializuotų programų naudojimas šiandien tapo neatsiejamas daugelio chemijos pramonės įmonių gamybos dalimi. Siekdamas pagilinti studentų kompetencijas, KTU Cheminės technologijos fakultetas prieš keletą metų integravo versle ir pramonėje naudojamą programinę įrangą į studijų programas.
Modernių, specializuotų programų naudojimas šiandien tapo neatsiejamas daugelio chemijos pramonės įmonių gamybos dalimi. Siekdamas pagilinti studentų kompetencijas, KTU Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) prieš keletą metų integravo versle ir pramonėje naudojamą programinę įrangą į studijų programas.
„Orlen“ nuotr.
Moderni programinė įranga, su kuria galima atlikti ir procesų simuliacijas, taip išvengiant netikėtumų kuriant produktus, leidžia naftos perdirbimo įmonėms sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Universitete – tarsi darbe
„Kuriamos skaitmenizuotos technologijos, t.y. vykdoma technologijų revoliucija, kurios metu į gamybos procesą tiesiogiai diegiamas ir dirbtinis intelektas. Tokia programinė įranga kaip „Aspen HYSYS“; „Honeywell UniSim Design“, „Aveva Pro II“, „Petrobras Petrox“; „KBC Petro-SIM“ yra vis plačiau naudojama ir nuolatinėje naftos įmonių gamybos veikloje“, – aiškina KTU Cheminės technologijos fakulteto docentas Anatolijus Eisinas.
Jo teigimu, įdiegus tokio tipo programinę įrangą, galima ne tik stebėti tuo pat metu lygiagrečiai vykstančius procesus, bet juos valdyti ir optimizuoti.
„Be abejo, tokios įrangos diegimas ir naudojimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug laiko, papildomų kaštų ir atitinkamų personalo įgūdžių ir kvalifikacijos. Personalo kvalifikacijos klausimai tiesiogiai priklauso ir nuo įmonių socialinių partnerių – Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos. Tad tokio tipo programinės įrangos naudojimas studijų procese buvo tik laiko klausimas,“ – sako docentas.
Dar 2014 metais KTU CTF inžinerijos ir technologijos mokslų krypčių programose dirbančių jaunų pedagogų komanda, kuriai priklausė ir A. Eisinas, nusprendė priimti šį iššūkį ir parengė naujus studijų modulius. Šiuose moduliuose, apimančiuose visas studijų pakopas, buvo integruoti chemijos inžinerijos „AspenTech“ programinės įrangos produktai „Aspen HYSYS“ ir „Aspen Plus“.
Prireiktų daugybės darbo valandų
Tuometinėje jaunųjų KTU CTF pedagogų komandoje dirbo ir lekt. dr. A. Urbutis, šiuo metu dirbantis akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ Technologijos skyriaus Gamybos palaikymo grupės vyresniuoju inžinieriumi-technologu bei KTU CTF lektoriumi praktiku. Pastaroji įmonė buvo viena pirmųjų šioje srityje įdiegusi ir plačiai jau minėtas programas naudojanti įmonė Lietuvoje. Dr. A. Urbutis, vienas pirmųjų įdiegęs „Aspen HYSYS“ programinę įrangą studijų procese, šiandien ją naudoja darbe ir sako, kad jos naudojimo skirtumai universitete ir versle – minimalūs.
„Universitete studijų proceso metu su programine įranga yra susipažįstama, išsiaiškinamos pagrindinės šios programinės įrangos galimybės, sprendžiamos pedagoginio lygmens įvairios problemos ir pavyzdžiai. Tuo tarpu įmonėje darbas su chemijos inžinerijos procesų modeliavimo programomis turi tapti atsakingesniu. Siekiame, kad sukurti esamų procesų modeliai atitiktų realiai gamyboje dirbančius įrenginius ir būtų galima juos imituoti kompiuterio lange. Tuomet galima imtis proceso pakeitimų, kad būtų galima stebėti kokius pasikeitusius rezultatus gausime“, ̶ sako inžinierius.
Šiuo metu „ORLEN Lietuva“ naudoja dviejų tiekėjų programinę įrangą – „KBC Petro-SIM“ ir KTU naudojamą „Aspen HYSYS“.
„Visos modeliavimo programos iš esmės veikia vienodu principu, tačiau turi minimalių skirtumų, dėl kurios vienos už kitas tampa šiek tiek pranašesnėmis. Tačiau tai tik subjektyvi mano nuomonė. Šiuo metu naftos perdirbimo pramonėje procesų modeliavimo programos yra neatsiejama kasdieninė inžinerinio personalo darbo dalis. Jos leidžia greitai atlikti gana sudėtingus skaičiavimus, kuriuos ant popieriaus lapo inžinierius turėtų skaičiuoti galbūt ne vieną dieną“, – sako mokslininkas.
Programos – šimtams procesų
Jo teigimu, tokios modeliavimo programos naudojamos gamybos optimizavime (pvz., distiliacijos kolonų darbui), šilumos integracijos projektuose (pvz., šilumokaičių skaičiavime), perkamos įrangos techniniam vertinimui, gamybos planavimui, procesų monitoringui, perkamos įrangos apklausos lapų pildymui ir netgi skirtingų srautų savybių (pvz., tankis ar klampa) nuspėjimui įvairiomis proceso sąlygomis.
Kalbėdamas apie tai, kaip anksčiau įmonėje buvo ruošiami įmonės darbuotojai darbui su įranga, kai universitetas nesuteikdavo jos pagrindų, mokslininkas įžvelgia skirtumus. Pasak jo, anksčiau vyresnieji, didesnę patirtį turintys specialistai, eidavo į specializuotus programinės įrangos naudojimo kursus.
„Šiandien situacija pasikeitusi į gerąją pusę. Sėkmingai apgynęs bakalauro ar magistro baigiamąjį projektą KTU CTF cheminės inžinerijos pakraipos studentas jau turi bazinių ar netgi gilesnių žinių apie procesų modeliavimo programas ir jų veikimo principą. Tai didelė nauda ir jam, ir įmonei, kadangi tokio darbuotojo jau nereikia apmokyti, o gilesnes žinias suformuoja darbas prie esamų projektų.
A. Urbučio teigimu, nors būtų sunku būtų ekonomiškai apskaičiuoti kasdieninio darbo naudą su tokia programine įranga, tačiau įmonėje buvo atliktas ne vienas simuliaciniais modeliais paremtas projektas, atnešęs šimtus tūkstančių eurų ekonominės naudos.
„Kadangi naftos perdirbimo įrenginių našumas yra labai didelis, todėl kiekvienas sutaupytas laipsnis ar padidinta produkto išeiga įmonei atneša pelną. Be abejo, programa nepakeis žmogaus – inžineriniai turi mokėti kvalifikuotai ir atsakingai naudoti šią programinę įranga savo kasdieninėje veikloje. Tad jau apmokytų studentų atėjimas – didelė paspirtis mūsų įmonei“, – pabrėžia mokslininkas.
