Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 11:39
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

1000 ir viena programavimo kalba: KTU mokslininkai apie tai, kaip jos atsiranda ir ką labiausiai verta mokytis

Publikuota: 2019-12-03 12:48
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Pasaulyje šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 1000 kompiuterių programavimo kalbų, todėl norintiems išmokti programuoti pasirinkimas – daugiau negu platus. Kiek geras programuotojas turi mokėti kalbų? Kurias iš jų mokytis labiausiai verta? Ir ar sparčiai keičiantis technologijoms nenutiks taip, kad šiandien išmokta programavimo kalba jau rytoj bus niekur nebepritaikoma?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Prognozuojama, kad 2023 metais globalus programuotojų skaičius pasieks arti 28 mln. Pasaulyje šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 1000 kompiuterių programavimo kalbų, todėl norintiems išmokti programuoti pasirinkimas – daugiau negu platus.

Kiek geras programuotojas turi mokėti kalbų? Kurias iš jų mokytis labiausiai verta? Ir ar sparčiai keičiantis technologijoms nenutiks taip, kad šiandien išmokta programavimo kalba jau rytoj bus niekur nebepritaikoma?

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi. nuotr. unsplash.com

Pasak kalbintų KTU programavimo specialistų, didesnė dalis šio įspūdingo skaičiaus tėra eksperimentinės, vos po keletą metų gyvuojančios kalbos, kurias naudoja siauras vartotojų ratas. Tuo tarpu pagrindinės programavimo kalbos naudojamos dešimtmečiais.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) docentai Tomas Blažauskas ir Eimutis Karčiauskas įsitikinę – geri programuotojai neprivalo būti poliglotais. Vis dėlto, gebantys daugiau turi šansą tapti komandų vedliais.

Ne vieną Lietuvos programuotojų kartą išugdžiusių dėstytojų teigimu, programavimo kalbos, panašiai kaip ir įprastos, turi savą gyvavimo ciklą, todėl „išgyvena“ ir pakilimo, ir nuosmukio etapus. Tarkime, jau nebegyvybingos ir mirusios kalbos etiketę drąsiai galima priklijuoti PL1 programavimo kalbai. Ši IBM360 kompiuterių serijai ir jos klonams naudota kalba nebeteko prasmės, kai atsirado mikrokompiuteriai.

„Paradoksas, bet kai kurias senas kalbas labai sunku numarinti“, – pastebi T. Blažauskas, kaip pavyzdžius įvardindamas Fortran ar Cobol programavimo kalbas. Anot jo, tokių programavimo kalbų masiškai nesimokoma bene 3 dešimtmečius, bet yra daugybė didelių, tebeveikiančių ir šiomis kalbomis parašytų sistemų. Pavyzdžiui, kai kurias jų naudoja bankai.

„Sistemos perrašymas kainuotų tiek, kad to daryti neapsimoka – tokiems sprendimams palaikyti ieškomi arba apmokomi specialistai. Tuo tarpu naujas, lanksčias, suderinamas kalbas daug lengviau ir pakeisti, ir numarinti“, – juokauja jis.

Programų sistemų ir programų sistemų inžinerijos studentams dėstantys programuotojai pasakoja, kad kalbos gali ir mutuoti. Štai kažkada buvusi revoliucinga Pascal kalba plačiai naudota ir komerciniams projektams, ir mokyklose apmokant mokinius. Atėjo momentas, kai ji evoliucionavo į objektinį PascaL, tada tapo Delphi kalba, o pastaroji sėkmingai gyvuoja iki šios dienos.

– Kaip atsiranda programavimo kalbos? Kokia jų paskirtis?

T. Blažauskas: Jos atsiranda labai įvairiai. Kartais programavimo kalbos sukuriamos siekiant išspręsti tam tikras problemas – tarkime, našumo, patikimumo, naujos ar specifinės įrangos panaudojimo. Kai kurios jų skiriamos tam tikrai specializuotai sričiai: mokymuisi, žaidimų kūrimui, matematinių sprendimų ar verslo sistemų programavimui. Yra atvejų, kai suprogramuoti naują kalbą žmogų paskatino hobis.

E. Karčiauskas: Programavimo kalbos yra skirtos palengvinti programuotojų darbą, sprendžiant duomenų apdorojimo uždavinius. Atsiradus naujiems uždaviniams, prireikia ir naujų, efektyvesnių būdų tų uždavinių sprendimui.

– Ar programavimo kalbų autoriai yra tik pavieniai išradėjai? Ar tai labiau komandinis darbas? Kieno iniciatyva šios kalbos gimsta? Ir kiek jų kūrimu suinteresuotas verslas arba valdžia?

T. Blažauskas: Kalbą tikrai gali sukurti ir vienas žmogus, studijų metu patys tai išbandėme, tačiau sukurti tokią kalbą, kuri būtų plačiai naudojama, yra esminis pasiekimas. Juk nepakanka sukurti vien tik kalbos sintaksę, reikia ir daugybės bibliotekų, karkasų, kad programuojant ta kalba būtų galima išnaudoti modernias technologijas. Todėl dažniau tai daugelio žmonių darbas. Neretai populiarias kalbas kuria ir įveda į rinką stiprios įmonės. Kartais kalbai tobulinti ir palaikyti sukuriamos atskiros organizacijos. Taip atsitiko su populiaria Node.js kalba. Kaip įdomesnį pavyzdį galima prisiminti JavaScript kalbos sukūrimą, kuri yra naršyklėms skirta programavimo kalba. Jos prototipą vienas žmogus Brendan Eich sukūrė vos per 10 dienų, o kalba lig šiol yra viena labiausiai paplitusių pasaulyje.

E. Karčiauskas: Pirmąsias programavimo kalbas kūrė patys kompiuterių gamintojai. Vėliau susiformavo savarankiška programuotojų profesija ir atsirado lyderiai, kurie kūrė kitų programuotojų darbui reikalingas priemones. Dažniausiai kalbas kuria kolektyvai, tačiau yra ir individualių autorių kūrinių. Konkrečiai Pascal kalbą 1970 m. sukūrė Šveicarijos mokslininkas Niklaus Wirth; C kalbą 1972-1973 metais – JAV kompiuterių mokslininkas Dennis M. Ritchie.; C++ sukūrė 1979 metais JAV dirbantis Danijos mokslininkas Bjarne Straustrup. Tuo tarpu PL1, Java, C# yra komandinio darbo pavyzdžiai.

Žinomiausias vyriausybės iniciatyva atsiradusios kalbos pavyzdys – ADA programavimo kalba, sukurta 1980 m. JAV gynybos ministerijos užsakymu. Deja, ji buvo labai griozdiška ir savo populiarumu už JAV ribų nepasižymėjo. O štai Java kalbos kūrimą inicijavo „Sun“ kompanija, planavusi ją panaudoti mikroįrenginių valdymui.

Programavimo kalbos

– Kodėl vienas programavimo kalbas moka milijonai programuotojų, o kitos taip ir neprigyja? Kokios priežastys tai lemia?

E. Karčiauskas: Turbūt pagrindinė priežastis yra rinka. Didžioji programuotojų dalis nori nuolatinio ir stabilaus darbo, o tai užtikrina populiariausių kalbų mokėjimas. Tik nedidelis programuotojų skaičius yra motyvuotas ieškoti naujoviškų sprendimų, susijusių su eksperimentinėmis kalbomis.

T. Blažauskas: Rinkai reikia naudoti patikimas, aukšto produktyvumo programavimo kalbas, todėl tokios kalbos prigyja lengviausiai. Bet tai nereiškia, kad nereikalingos kitos, mažesnio populiarumo ar specializuotos programavimo kalbos. Dažnai tokių kalbų žinovai uždirba daugiau nei populiarių kalbų žinovai, nes nėra plataus tokių specialistų pasirinkimo, taigi tenka jiems reikia mokėti daugiau.

– Kiek vienas programuotojas paprastai moka kalbų? Ar dažnai tarp jų būna poliglotų, t. y., mokančių įspūdingą skaičių?

E. Karčiauskas: Mūsų absolventai tikrai moka bent 4 programavimo kalbas: Java, C#, Matlab, JavaScript. Nemaža dalis turi įvairių eksperimentų patirtį dar su 3-5 kalbomis. Didžioji dalis programuotojų, išmanančių daugiau kalbų, tampa komandų lyderiais. Per savo karjerą man duoną teko užsidirbti naudojant 10-12 programavimo kalbų, dalis jų – šiandien jau praktiškai nebetaikomos.

T. Blažauskas: Studijuojantys Programų sistemas per 4 metus išmoksta nuo 5 iki 10 programavimo kalbų. Nemanau, kad apskritai privaloma būti poliglotais ir puikiai žinoti daugiau nei keletą kalbų. Tačiau labai svarbu turėti supratimą apie įvairias programavimo kalbų paradigmas, taikymo sritis, privalumus ir trūkumus. Programavimo kalba tėra įrankis ir programuotojui svarbu gebėti darbui pasirinkti tą įrankį, kuris tinkamiausias duotai problemai spręsti.

– Kurią iš programavimo kalbų asmeniškai Jūs rekomenduotumėte mokytis? Kodėl? Ir nuo ko tai reikėtų pradėti?

E. Karčiauskas: Šiais laikais mokytis programavimo siūlyčiau pradėti nuo Java kalbos, kadangi tai yra labiausiai išbaigtas ir pakankamai paprastas C kalbos šeimos atstovas, kas užtikrina komfortą darbo rinkoje. Tuo tarpu C# yra komplikuotesnė kalba, todėl norint jos mokytis, geriau turėti daugiau patyrimo. Python rekomenduočiau pradėti, kai labiau pribręs poreikis dirbtinio intelekto uždaviniams. Gaila, bet mūsų mokyklose yra dar vis užsilikusi C++ kalba, kuri Europoje jau seniai pripažinta netinkama dėl savo griozdiškumo ir dviprasmybių.

T. Blažauskas: Rekomenduoti konkrečią kalbą sunku, nes tai labai individualu. Ir iš tiesų niekas nežino, nuo ko pradėti, kuri kalba tinkamiausia pradėti mokytis programuoti. Kartais atrodo, jog sėkmė labiau priklauso nuo mokytojo patirties ir pastangų negu nuo konkrečios kalbos ar priemonės pasirinkimo. Manau, kad labai priklauso nuo besimokančiojo amžiaus. Mokant programavimo vaikus, labai svarbu neišgąsdinti sudėtingumu ir jų nenuvilti. Mokymuisi galima pasirinkti žaidimus, kurie moko programuoti. Pavyzdžiui, codecombat.com, codingame.com. Šiuose žaidimuose galima pasirinkti, kuria kalba spręsti uždavinius, valdyti sudėtingumą. Vėliau pereiti prie supaprastintų programavimo aplinkų, tarkime, scratch, greenfoot. Na, o tuomet naudoti pilnavertes programavimo aplinkas, kurios skatina kūrybiškumą. Beje, suaugę žmonės dažnai nori išmokti ne kiek konkrečią programavimo kalbą, kiek tam tikras technologijas ar tam tikros srities programų kūrimą, pavyzdžiui, tinklalapių kūrimą. Čia vėlgi svarbu pasirinkti tinkamas priemones, kursus, kurie leidžia metodiškai perprasti principus.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama