Išaušo kvantinių skaičiavimų valanda. Vos prieš mėnesį nutekintame straipsnyje, „Google“ teigė atlikusi pirmuosius kvantinius skaičiavimus, kurių negalėtų įprastiniai kompiuteriai, t. y., pasiekusi vadinamąjį kvantinį pranašumą. Nuo tada antraštės tyli. Tikrojo kvantinės kompiuterijos potencialo dar reikės laukti ne vieną dešimtmetį.
„Google“ garsėja tuo, kad numeta jiems nebeįdomius projektus. Kelias iki panaudojamų kvantinių kompiuterių bus ilgas, bet privalome jo laikytis, sako Douglas Heaven.
Artėja „Google“ kvantinė žiema? © technologijos.lt
Išaušo kvantinių skaičiavimų valanda. Vos prieš mėnesį nutekintame straipsnyje, „Google“ teigė atlikusi pirmuosius kvantinius skaičiavimus, kurių negalėtų įprastiniai kompiuteriai, t. y., pasiekusi vadinamąjį kvantinį pranašumą. Nuo tada antraštės tyli.
„Google“ pasiekimas šlovintas kaip galimybė atlikti viską nuo interneto sulaužymo iki klimato krizės sprendimo. Bet stabtelėkime ir atsikvėpkime. Tikrojo kvantinės kompiuterijos potencialo dar reikės laukti ne vieną dešimtmetį ir aukščiausias natas grojant dabar, visam sumanymui gresia išsikvėpti anksčiau laiko.
Dalis susijaudinimo kilo dėl atskleidimo slaptumo. Nepaisant nutekinimo, kol straipsnis nebuvo publikuotas „Nature“ praėjusią savaitę, „Google“ atsisakė ką nors komentuoti. Dėl to kilo kalbos, labiau būdingos tokiems įvykiams, kaip naujo „iPhone“ pasirodymas.
Tiesą sakant, tokių kalbų ėmė daugėti seniau nei prieš dešimtmetį. Didžiąją šio laiko dalį kvantiniai skaičiavimai buvo vertinami panašiai, kaip ir kitos „jau per artimiausius xx metų pasirodysiančios“ technologijos, kaip, tarkime, termobranduolinė sintezė. Medijos ir pramonė panaudojo savo praktiškai neribotą potencialą: šie įrenginiai galės modeliuoti naujus vaistus ir medžiagas, neregėtai tiksliai simuliuoti klimatą ir finansų sistemas, nulaužinėti šifrus, ir dar daug ką.
„Tikrąjį kvantinių skaičiavimų jaudulį kelia tai, kad visata iš esmės veikia kvantiškai, tad būtų galima geriau suprasti gamtą“, – „MIT Technology Review“ sakė „Google“ CEO, Sundar Pichai.
Na, tačiau tai nebus šis kompiuteris. Inžineriniu požiūriu, pasiektas rezultatas yra įspūdingas. Kvantines sistemas kontroliuoti ir jomis manipuliuoti sudėtinga netgi menką sekundės dalelę. Bet „Google“ kvantinis įrenginys neatlieka nieko naudingo.
John Preskill iš Kalifornijos technologijos instituto, sukūręs kvantinio pranašumo terminą, pažymėjo, kad „Google“ tyčia pasirinko siaurą užduotį, kurią kvantiniai kompiuteriai atliktų lengvai, o klasikiniai kompiuteriai – prastai.
Įvardijamas „pranašumo“ lyg ir rodytų, kad kvantiniai kompiuteriai klasikinius kompiuterius įveikia visose užduotyse, o taip nėra. Klasikiniai kompiuteriai tikriausiai ir toliau lenks kvantinius kompiuterius daugelyje kasdienių užduočių. Deja, kvantinio skreitinuko gauti nepavyks.
Pichai palygino kompanijos pasiekimą su brolių Wrightų pirmuoju skrydžiu – tinkama analogija. Orville'as Wrightas skriejo 12 sekundžių, kas buvo pribloškiamas koncepcijos įrodymas, bet tik tiek. Praėjo dar nemažai metų, kol atsirado toks dalykas kaip patikimi, tolimi skrydžiai, ir dešimtmečiai, kol skrydžiai keleiviniais lėktuvais tapo eilinių piliečių kasdienybės dalimi.
Dar Pichai sakė manantis, kad kvantiniai skaičiavimai bus tokie pat svarbūs, kaip ir dirbtinis intelektas, ir tai būtų geresnis palyginimas. Dėl nepagrįstų teiginių apie DI radosi nusivylimas. Tam netgi specialus pavadinimas yra: DI žiema. Kai realybė nepateisina žmonių lūkesčių, mąžta finansavimas ir tyrėjai imasi kitų temų.
Norėdami išvengti kvantinės žiemos, turėtume sumažinti haipą. Daug kompanijų siekia kvantinio atsiperkamumo, tačiau tai yra lošimas. Ar galime sukurti lengvai didinamus ir pakankami tikslius lustus, kurie galėtų nuveikti ką nors naudingo? Jei praktinis įrenginių panaudojimas pasirodys esantis efemeriškas, sunkiai pasiekiamas, ar firmos to tebesieks, ar dėmesį nukreips į žemiau kabančias vynuoges? Konkrečiai „Google“ turi reputaciją kompanijos, kuri jos nebedominančius projektus pakiša po velėna.
„Google“ iki dabartinių pasiekimų ėjo 13 metų. Be pelną nešančio įrenginio tyrimus maitinantis upelis gali išdžiūti. Taip nutiko su „Apollo“ programa. Savo laiku taip nutikdavo DI.
Galiausiai, kvantinis pranašumas yra tik keliažymė, o ne tikslas. Tikslas yra kvantinė pažanga – parodymas, kad kompiuteriai gali nuveikti ką nors naudingo, ko negali kiti – tai būtų išties jaudinama. Tiesiog nesulaikykite kvėpavimo.
Douglas Heaven
www.newscientist.com
