Elektronika.lt
 2019 m. spalio 15 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 15 d. 10:43
Kaip „Siri“ komandas naudoti su antros kartos „AirPods“ ausinėmis
Spalio 15 d. 08:22
Lietuvoje sukurti lazeriai – ir prestižiškiausių universitetų laboratorijose, ir savaeigiuose automobiliuose
Spalio 14 d. 20:27
„Porsche“ pristato dar vieną elektromobilio „Taycan“ versiją
Spalio 14 d. 15:48
Kaip klimato kaita virto klimato krize?
Spalio 14 d. 09:14
Jungtinės Karalystės generolas – „mes jau kariaujame su Rusija“
Spalio 13 d. 16:34
Išmanaus laikrodžio, išmanios apyrankės ir kt. nešiojamų įrenginių skirtumai
Spalio 13 d. 10:05
Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?
Spalio 12 d. 16:26
Robotų eros iššūkis: darbo iš žmonių neatims, bet privers nuolat mokytis
Spalio 12 d. 08:07
Telefonas ir jo draugas įkroviklis – kokius santykius slepia ši pora?
Spalio 11 d. 20:12
Elektronikos pavojai: nuo žalingų bangų iki pažeistų nykščių sąnarių
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

KTU mokslininkai: dirbtinis intelektas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva

Publikuota: 2019-07-22 08:12
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai mano, kad dirbtinio intelekto (DI) plėtra verslui padiktuos naujus iššūkius, kurie nebūtinai siesis su pinigais ar darbuotojų pakeitimu į robotus, tačiau apie juos būtina galvoti jau dabar.

KTU mokslininkai: dirbtinis intelektas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva

„Kuo toliau tuo, labiau DI bus integruojamas į kuriamas, tobulinamas technologijas, pramoninius procesus, matematinius modelius, matavimo ir duomenų apdorojimo algoritmus, įmonių valdymo procesų analizę bei sprendimų priėmimą, taip pat – aibę kitų mūsų gyvenimą apimančių bei ateityje apimsiančių sričių“, – prognozuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, besispecializuojantis ekonomikos ir finansų valdymo srityse.

Jis įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto skvarba skirtingai paveiks patį verslą – tai ženkliai priklausys nuo jo valdomų išteklių.

„Vertinant finansinių išteklių prieinamumą ir galimybes juos akumuliuoti, smulkiam ir vidutiniam verslui bus sudėtingiau savarankiškai kurti savo reikmėms pritaikytas DI sistemas“, – pastebi R. Krušinskas. – Tikėtina, jog šiame kontekste bus ieškoma nesudėtingų, daug nekainuojančių IT robotizacijos sprendimų“.

Profesorius sako, kad galintys daugiau investuoti verslai tikriausiai rinksis iš dviejų variantų – jie arba modifikuos, pritaikys saviems poreikiams esamus rinkoje DI sprendimus, arba kurs nuosavas specializuotas platformas, taip įtvirtindami ir naujus veiklos standartus.

Kūrybingų ir nuolat tobulėjančių specialistų į užribį neišstums

Prognozes, esą dirbtinis intelektas uzurpuos visas verslo sritis, R. Krušinskas linkęs vertinti atsargiai. Jo įsitikinimu, įmonės finansų valdymo srityje dirbtinis intelektas vargu ar kada nors pakeis aštrų, kritiškai, kūrybingai mąstantį profesionalą, todėl baimę dėl žmogiškojo faktoriaus eliminavimo iš finansų valdymo jis laiko nepagrįsta. Vis dėlto, dalį procesų valdant įmonę dirbtinis intelektas pakeis neatpažįstamai.

„Galima kalbėti apie daug įvairių sričių, susijusių su įmonės finansų valdymu, kuriose dirbtinis intelektas padės atlikti daug sudėtingesnes, dideles duomenų apimtis turinčias operacijas“, – teigia profesorius, omenyje turėdamas buhalterinės apskaitos funkcijas, įvairių veiklos duomenų surinkimą ir jų apdorojimą, ateityje laukiamų rezultatų modeliavimą ar vizualizaciją.

Pasak jo, remiantis duomenų apdorojimo algoritmais, bus galima nesudėtingai gauti tam tikrą baigtinį dirbtinio intelekto siūlomų alternatyvių sprendimų kiekį, kurio pakaks įprastinių standartinių operacijų vykdymui. „Tokių finansų valdymo procesų automatizacija neišvengiama“, – prognozuoja R. Krušinskas.

Vis dėlto, jis įžvelgia ir kitą reikšmingą finansų valdymo srities pokytį, kuris atsiras automatizavus procesus. „Finansų valdymas taps vis labiau besiintegruojančia, ne vertikalia, o horizontalia funkcija“, – teigia mokslininkas.

R. Krušinskas paaiškina – tam tikra prasme nebeliks aiškios takoskyros tarp šiuo metu esančių skirtingų funkcijų: IT, žmogiškųjų išteklių valdymo, pardavimų ir panašiai. Kitaip tariant, aiškios , griežtai apibrėžtos ribos beveik išnyks. Dirbančiam specialistui reikės išmanyti, bent 2 ar 3 šiuo metu atskirai identifikuojamas funkcijas.

Profesoriaus manymu, šios tendencijos vers profesionalius finansų vadovus tam pasirengti iš anksto. Siekdami prisitaikyti prie pokyčių, jie turės giliai suprasti įmonėje veikiančius procesus, skirti milžinišką dėmesį savo komandos kompetencijų integravimui su IT instrumentais bei mokėti aiškiai ir tiksliai komunikuoti vertės kūrimo žingsnius bei galimybes kiekvienam komandos nariui.

Padeda rizikingose situacijose

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto žmonių išteklių valdymo profesorė Asta Savanevičienė pabrėžia – vertinant situaciją būtina atidžiau įsigilinti į kontekstą. Nors DI teikia neabejotiną naudą, tačiau panacėja jis netaps.

„Žmogus yra ir visada bus pagrindinis bet kurios įmonės konkurencingumo šaltinis. Dirbtinis intelektas tik palengvina jo darbą, išvaduodamas nuo rutininių darbų. Vis dėlto, jis skatina patį žmogų tobulėti, o ateityje teks nusiteikti net ir „bendradarbiauti“ su dirbtiniu protu“, – pabrėžia mokslininkė.

DI nauda versle dažnai siejama su prognozavimo palengvinimu, pagalba priimant kompleksinius sprendimus.

Profesorė sako, kad tam tikra prasme virtualūs sprendimai nėra tokie nauji, kaip kartais tai pristatoma visuomenei. „Pavyzdžiui, įtraukios virtualios realybės technologijos pagrindu sukurti mokymo simuliatoriai, praktikoje naudojami jau eilę metų“, – teigia pagrindinė KTU mokslo grupės „Tvarus valdymas“ pagrindinė tyrėja.

Tai padeda lavinti įgūdžius, yra patrauklu besimokančiajam. Didžiausią naudą ji įžvelgia perkeliant gyvybei pavojingus mokymus į virtualią erdvę – pavyzdžiui, taip dažnai apmokomi pilotai.

„Tokiu efektyviu būdu sprendžiama ir nelaimingų atsitikimų mokymosi metu problema. Jau nekalbant apie mokymosi sąnaudų sumažinimą“, – priduria ji.

Kyla etinių klausimų

Vis dėlto A. Savanevičienė įžvelgia ir kitą medalio pusę, apie kurią verslas linkęs galvoti mažiau nei apie sąnaudų mažinimą ar pelno didinimą. „Dirbtinis intelektas gali operuoti ne tik skaičiais, bet ir mūsų emocijomis, elgsena“, – sako ji. – O tai daugeliui skamba bauginančiai“.

Pasak mokslininkės, jau ir šiandien Lietuvos įmonėse, taikant akių sekimo technologiją, pavyzdžiui, nustatomas vairuotojų blaivumas. „Tai susiję ne tik su asmens elgsena, žalingais įpročiais, tačiau ir su darbo sauga, etika ir kitais ne ką mažiau svarbiais aspektais“, – komentuoja A. Savanevičienė.

Blaivumo testavimo atveju aplinkiniams labiau kyla metodo ar technologijos klausimas, kaip nustatomas blaivumas, tačiau rečiau mąstoma apie asmens teises.

„Naudojant tradicinius metodus, žmogus tarsi duoda sutikimą, pats savo noru pūsdamas į blaivumo nustatymo įrenginį“, – teigia ji. – Tuo tarpu vaizdo, kalbos duomenų pagrindu veikiantis dirbtinis intelektas gali įvertinti tiriamojo būklę, kompetencijas, prognozuoti jo elgseną, tačiau nebūtinai tada, kada jis to pats norėtų“, – etinį konfliktą brėžia mokslininkė.

A. Savanevičienė apibendrina, kad, vaizdžiai kalbant, dirbtinis intelektas ne tik priartėjo prie žmogaus, bet ir pradėjo į jį skverbtis, bandydamas žmogų „suprasti“, o gal ir „perprasti“.

„Taip, dirbtinis intelektas suteikia naujas galimybes žmonių išteklių valdyme, ypač taikant jį darbuotojų atrankos, kompetencijų ugdymo procese“, – patvirtina mokslininkė. – Bet kartu tai priverčia apie etinius klausimus susimąstyti suinteresuotus asmenis – tiek naujų DI įrankių kūrėjus, tiek žmonių išteklių valdymo profesionalus“, – svarsto mokslininkė. Ji kelia klausimą: kur yra ta riba, kurią peržengus, dirbtinis intelektas iš pagalbininko gali virsti įsibrovėliu, pažeidžiančiu mūsų privačią erdvę?

Iššūkiams įveikti būtinas dialogas tarp mokslo, verslo ir visuomenės. „Mokslo, kuris gali pasiūlyti naujus metodus ir jų taikymo galimybių įžvalgas; verslo, kuris išsako poreikius ir mato efektyvinimo galimybes ir visuomenės, kuri išreiškia bendras vertybines nuostatas ir etiško elgesio su darbuotojais lūkesčius“, – vardija A. Savanevičienė.

KTU mokslininkai: dirbtinis intelektas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Buhalterijos kursai, apskaitos kursai, vadovų apskaitos kursai
www.apskaitakiekvienam.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama