Trečiadienis buvo nesėkminga diena technologijų milžinėms. Apie 17 valandą Lietuvos laiku sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Taip pat trikdžių neišvengė „Messenger“. Apie tiesioginių žinučių nesklandumus pranešė ir „Twitter“.
Trečiadienis buvo nesėkminga diena technologijų milžinėms. Apie 17 valandą Lietuvos laiku sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Taip pat trikdžių neišvengė „Messenger“. Apie tiesioginių žinučių nesklandumus pranešė ir „Twitter“.
„Facebook“ valdomų platformų vartotojai susidūrė su sunkumais įkeldami ir siųsdami nuotraukas, vaizdo medžiagą. Paaiškėjo, kad bendrovė vykdė planinius technologinius bandymus, kurių metu programinė įranga nukentėjo nuo vadinamojo „bugo“. Ši informacija skelbiama oficialiame įmonės pareiškime.
Šis „bugas“ daugybei žmonių parodė, kaip „Facebook“ įvertina įkeliamas nuotraukas ir priskiria žymas. Juk keldami nuotraukas dažnai net nesusimąstome, kiek informacijos jose yra.
Kodėl taip nutinka ir ar tai dažnės?
Šiuo metu „Facebook“ turi apie 2,3 mlrd. vartotojų, kurie aptarnaujami iš skirtingų duomenų centrų. Tai tarsi turėtų reikšti, kad trikdžius patirti visiems vartotojams vienu metu, yra mažai galimybių, tačiau dažnėjantys incidentai rodo ką kitą.
Dažnėjančius pasaulinio masto incidentus galima paaiškinti tuo, kad „Facebook“ pradeda vis labiau priklausyti nuo trečiųjų šalių paslaugų tiekėjų, kurie turi savo apsaugos ir kokybės standartus.
Norėdami išbandyti, pavyzdžiui, kaip diegiama naujovė veiks platformoje, „Facebook“ gali tai padaryti su mažesniu vartotojų skaičiumi, tačiau vis tiek tenka rizikuoti, kai nežinai, art oks pats rezultatas bus gautas įjungus 100 proc. režimą.
Ką dirbtinis intelektas mato nuotraukose?
 Nuotrauka socialiniame tinkle / „Twitter“ nuotr. |
|---|
Įdomu tai, jog neatvaizduojamos nuotraukos atskleidė, kaip dirbtinis intelektas identifikuoja ir aprašo vartotojų įkeltas nuotraukas. Pavyzdžiui, nuotrauka, kurioje įamžintas žmogus su barzda, aprašoma kaip nuotrauka su 2 elementais – vyru ir barzda.
Dirbtinis intelektas puikiai atpažino vyraujantį orą (šviečiančią saulę, lietų), aksesuarus (laikrodžius, papuošalus) ir aprangos detales.
Tokios vaizdo žymos buvo rodomos ir „Instagram“, taip pat išsamiai apibūdinamos bendrosios scenos ir pateikiami objektų aprašymai, taip pat pasiūloma, kas yra nuotraukoje pagal „Facebook“ veido atpažinimo funkciją.
„Facebook“ moko algoritmus taip „skaityti“ vaizdus nuo 2016 m. balandžio mėn. Tokios žymos gali būti naudojamos nuotraukoms ir vaizdo įrašams apibūdinti naudotojams, turintiems regėjimo sutrikimų.
Tiesa, kol kas neaišku, ar „Facebook“ taip pat naudoja šią informaciją mums parinkdama reklaminius skelbimus. Juk yra daug duomenų apie naudotojų gyvenimus: ar turite naminių gyvūnėlių, kokie tavo pomėgiai, kur jums patinka vykti atostogauti, ar jūs tikrai domitės senoviniais automobiliais, klausia „The Verge“.
Ši nuotraukų įkėlimo krizė parodė, kokio lygio šiuo metu yra nuotraukų ir vaizdų atpažinimas. Internautai netruko pasišaipyti iš vis dar „besimokančios mašinos“.
Pavyzdžiui, jeigu vartotojas įkėlė nuotrauką garsaus paveikslo fone, gali būti, kad „Facebook“ aprašys paveiksle matomą vaizdą, o ignoruos jus.
