Kada paskutinį kartą keitėte savo elektroninio pašto, socialinio tinklo ar interneto banko prisijungimo slaptažodžius? Kasmet, pirmąjį gegužės ketvirtadienį minima slaptažodžio diena – priminimas visiems, kad savo slaptažodžių saugumu turėtume rūpintis tiek pat, kiek ir namų raktais. Atliktas gyventojų įpročių, susijusių su slaptažodžių keitimu ir saugojimu, tyrimas parodė, kad pusė lietuvių slaptažodžius keičia itin retai. 
Kada paskutinį kartą keitėte savo elektroninio pašto, socialinio tinklo ar interneto banko prisijungimo slaptažodžius? Kasmet, pirmąjį gegužės ketvirtadienį minima slaptažodžio diena – priminimas visiems, kad savo slaptažodžių saugumu turėtume rūpintis tiek pat, kiek ir namų raktais. Bendrovės „Samsung“ atliktas gyventojų įpročių, susijusių su slaptažodžių keitimu ir saugojimu, tyrimas parodė, kad pusė lietuvių slaptažodžius keičia itin retai.
Pakeisti slaptažodžius dažnai pamirštama
Atlikta apklausa parodė, kad apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai turi per mažai informacijos apie galimus kibernetinius pavojus arba mano, kad jiems negresia susidurti su asmeninių duomenų vagystėmis. Net 79 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų savo slaptažodžius keičia rečiau nei kas pusmetį.
Pusė, 50 proc., apklaustųjų teigia savo slaptažodžius keičiantys tik tada, kai to prašo pati sistema, o net 17 proc. nurodė jų nekeičiantys niekada. Programos priminimo keisti slaptažodį dažniau laukia moterys, tačiau tarp visai nekeičiančių savo slaptažodžių didesnė dalis yra vyrų ir vyresnio amžiaus žmonių.
„Asmeninius vartotojo duomenis lengviausia pasisavinti sužinojus jo slaptažodį. Rekomenduojame slaptažodžius keisti reguliariai, kas 3-4 mėnesius, naudoti juos ilgus ir sudėtingus. Taip pat nereikėtų savo kompiuteryje ar išmaniajame esančioje interneto naršyklėje automatiškai išsaugoti savo prisijungimo duomenų“, – patarimais dalinasi Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims.
Pasitiki savo atmintimi
Nors Lietuvos gyventojai nėra linkę dažnai keisti slaptažodžius, džiugi naujiena, kad didžioji dalis respondentų, 53 proc., bent jau laiko juos saugioje vietoje – savo atmintyje. Visgi, 40 proc. apklaustųjų teigia slaptažodžius užsirašantys: 20 proc. užrašų knygutėje, 13 proc. išmaniajame telefone ar kompiuteryje ir 7 proc. ant lapelio, kurį nešiojasi su savimi.
„Sutinku, kad turint begales skirtingų paskyrų ir joms naudojant ne vieną sudėtingą slaptažodį, juos prisiminti gali būti sunku. Tačiau labai svarbu savo slaptažodžius saugoti itin kruopščiai ir vengti juos užsirašinėti – nei užrašų knygelėse, nei ant popierėlių. Jei visgi be to apsieiti nepavyksta, patariu tą užrašų knygelę ar popierėlį saugoti itin kruopščiai“, – kalba V. Bielinis.
O ką gali padaryti technologijų ir paslaugų tiekėjai? „Mūsų kompanija savo įrenginius tobulina taip, kad vartotojams suteiktų ir maksimalų saugumą, ir komfortą. Pavyzdžiui, be saugumo platformos „Knox“, formuojančios specifinę saugaus darbo aplinką ir apsaugančios duomenis nuo kenkėjiškų programų puolimo, bandymų įsilaužti į prietaisus bei duomenų vagystės, ir saugaus aplanko, „Galaxy S10“ telefonas turi pirmąjį ultragarsinį pirštų atspaudų skaitytuvą. Tad net jei savo kitus slaptažodžius saugote telefone, galite būti tikri, kad be jūsų niekas kitas negalės įsilaužti į jūsų išmanųjį ir juos pasisavinti“, – priduria ekspertas.
Ar vienas sudėtingas slaptažodis ar keletas paprastesnių?
Paklausti, ar naudoja tą patį slaptažodį kelioms skirtingoms paskyroms, apklausoje dalyvavę respondentai pateikė labai įvairius atsakymus. Beveik 30 proc. apklaustųjų nurodė turintys kelis slaptažodžius, kuriuos naudoja skirtingoms paskyroms. 24 proc. atskleidė, kad turi vieną slaptažodį, kurį naudoja nelabai svarbioms paskyroms, tačiau svarbesnėms paskyroms taiko skirtingus slaptažodžius. Kita vertus, kone penktadalis naudoja vieną slaptažodį absoliučiai visoms paskyroms.
Specialistai sako, būtent pastarasis įprotis yra viena pagrindinių klaidų. Ypač rizikinga, jei vienas ir tas pats slaptažodis naudojamas tiek asmeniniais, tiek darbiniais reikalais.
