Vystantis išmaniųjų akinių ir akių sekimo technologijoms, kai kurie naujovių entuziastai įsitikinę – ne už kalnų laikas, kai bet kuris vartotojas, naršydamas, skaitydamas, dirbdamas ar žaisdamas virtualioje erdvėje, tiesiogine prasme nebepajudins nė piršto. Taigi kada pagaliau IT įrenginių pasaulyje mūsų rankas pakeis akys?
Vystantis išmaniųjų akinių ir akių sekimo technologijoms, kai kurie naujovių entuziastai įsitikinę – ne už kalnų laikas, kai bet kuris vartotojas, naršydamas, skaitydamas, dirbdamas ar žaisdamas virtualioje erdvėje, tiesiogine prasme nebepajudins nė piršto. Užuot maigę pelę, klaviatūrą ar baksnoję ekraną, informaciją valdysime ir veiksmus atliksime tiesiog akimis. Jau šiandien visuomenei gerai žinomi Google akiniai ir panašūs gaminiai, pasiekę plačiąją rinką. Taigi kada pagaliau IT įrenginių pasaulyje mūsų rankas pakeis akys?
2015 metais Pasaulio ekonomikos forumas įvardino kelias dešimtis virsmo taškų, tai yra, didžiojoje visuomenės dalyje įvyksiančių technologijų permainų, kurios formuos pasaulio ateitį. Tikimasi, kad virsmo taškai išryškės iki 2025 metų – būtent šiuo periodu, prognozuojama, įvyks esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai. Apie tai Forumo įkūrėjas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Klausas Schwabas kalba knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.
Šie virsmo taškai buvo identifikuoti Forumo metu atlikus tyrimą dėl programinės įrangos ir visuomenės ateities („Deep Shift – Technology Tipping Points and Societal Impact“, 2015), kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 įmonių vadovų bei ekspertų iš informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus. Respondentų buvo klausiama, ar tiki, kad konkretus virsmo taškas bus pasiektas per 10 metų.
Prognozė: iki 2025 metų prie interneto prijungtus akinius ar kitokius prietaisus, valdomus akimis, naudos maždaug 10 proc. žmonių
Tyrimas: 86 % respondentų tiki, jog tai įvyks.
Tiesa, Kauno technologijos universitetas (KTU) Informatikos fakulteto dėstytojas Mindaugas Vasiljevas tokią prognozę vertina nuosaikiau. Jis nemano, kad artimiausiu metu valdymas žvilgsniu išstums pelę ir klaviatūrą, kadangi tai nėra skirta pašalinti rankas iš prietaisų valdymo proceso.
„Ši technologija taikoma tokiais atvejais, kai žmogaus rankos yra užimtos ir atsiranda poreikis turėti „trečią ranką“. Taip pat tais atvejais, kai žmogus negali savarankiškai valdyti galūnių. Kalbant apie specialiųjų poreikių neturintį vartotoją, žvilgsnio sekimo technologija yra skirta praturtinti kompiuterio valdymo galimybes, bet ne visiškai pakeisti pelę ir klaviatūra. Tad net ir didėjant žvilgsnio sekimo prietaisų naudojimui, greičiausiai greitai dar neatsisakysime tradicinių kompiuterio valdymo būdų.“, – paaiškina jis.
Paklaustas, kaip paaiškintų pagrindinę priežastį, kodėl ši technologija vis dar nėra plačiai naudojama, M. Vasiljevas pabrėžia, kad akių sekimo technologija – labiau nišinė nei masinė, todėl iki visuotinio reiškinio ji kol kas neišplito.
„Kai kuriais atvejais ji yra nepamainoma, tačiau plačiajam vartotojui ji nėra būtina ir kasdieniame darbe nesuteikia jokio pranašumo. Nepaisant aukšto žvilgsnio sekimo technologijos išsivystymo, kompiuterio valdymas pele ir klaviatūra yra gerokai efektyvesnis ir patogesnis“, – teigia jis.
Ne paslaptis, kad pirmos akimis valdomų prietaisų komercinės sistemos naudojamos bene tris dešimtmečius. M. Vasiljevas primena seną tiesą: „Dažnai tai, kas šiandien pateikiama kaip inovacija, konceptualiu požiūriu iš tiesų nėra inovacija, o tiesiog gerai ištobulinta ilgą laiką žinoma technologija“.
KTU dėstytojas vardija pirmųjų žvilgsnio sekimo technologijomis gristų įrenginių trūkumus – jie nebuvo patogūs, veikė netiksliai ir dažniausiai būdavo gremėzdiški. Dešimtmečiais besivystant technologinei bazei, atsirado galimybė pasiūlyti tobulesnius ir pigesnius įrenginius.
„Panašią tendenciją galima pastebėti ir kitose IT technologijose, pvz., pirmieji virtualios realybės prietaisai atsirado daugiau nei prieš 30 metų, jie turėjo tuos pačius trūkumus kaip ir ankstyvieji akių sekimo įrenginiai“, – panašumą įžvelgia pašnekovas.
Jo teigimu, šiandien viena populiariausių šiais laikais vadinamoji IR-PCR (angl. infrared-induced pupil-corneal reflection) technologija, kurią galima paaiškinti keliais veiksmais.
Pirmiausiai akys yra apšviečiamos infraraudonaisiais spinduliais, kurie pačiam žmogui – neįžvelgiami. Proceso metu infraraudonųjų spindulių kamera fiksuoja šių spindulių atspindžius žmogaus vyzdyje. Tada, pasitelkiant matematinių algoritmus, nedideli vyzdžio atspindžio pokyčiai verčiami į žvilgsnio projekciją kompiuterio ekrane. Šie veiksmai leidžia kompiuteriui fiksuoti, kur žiūri žmogaus akys.
Ateitis – ne pramogų pasaulyje
Jaunasis mokslininkas įsitikinęs – šiandien žvilgsnio sekimo technologija valdymo patogumu vis dar neprilygsta tradiciniams valdymo įrenginiams, tačiau turi specifines taikymo sritis, kuriose ji – nepakeičiama.
Dažniausiai išmanių akinių ir akių sekimo technologijų pritaikymą įsivaizduojame žaidžiant kompiuterinius žaidimus ar stebint reginius, tačiau mokslininkai technologijų panaudojimo potencialą įžvelgia ne pramogų pasaulyje.
„Šios technologijos vis plačiau taikomos reklamos poveikio tyrimuose, vartotojo sąsajos testavimui, automobilių pagalbinėms sistemoms. Taip pat yra bandymų šią technologiją integruoti į virtualios realybės akinius“, – pritaikymo galimybes vardija KTU dėstytojas.
Akių sekimo technologija ypač pasitarnauja neįgaliesiems. Žmonėms, kurie negali valdyti rankų ar turi kitokių motorikos sutrikimų, žvilgsnio sekimo prietaisai yra vienas patogiausių ir natūraliausių alternatyvių kompiuterio valdymo būdų.
Naudojant žvilgsnio sekimo technologijas kartu su kitomis pagalbinėmis technologijomis, pvz., kalbos atpažinimo įranga, neįgalūs žmonės gali kompiuteriu atlikti daugelį kasdienių darbų, kuriuos atlieka sveiki žmonės, naudojantys tradicinius įvesties įrenginius.
Prekyboje jau yra gaminių, kurie leidžia ne tik valdyti pagrindines kompiuterio programas, žaisti žaidimus, bet ir pridėjus papildomos aparatinės įrangos, valdyti namų aplinką. Tokiu būdu žvilgsniu jau galima įjungti ir išjungti patalpų šviesas, valdyti buitinės elektronikos prietaisus.
„Savo tyrimuose KTU Informatikos fakultete mes naudojame akių sekimo duomenis žmogaus protinio nuovargio nustatymui, informacijos įsavinimui įvertinti, kuriame kompiuterinius žaidimus, skirtus akių mankštai“, – vardija M. Vasiljevas.
Rinkodaros tyrimuose žvilgsnio sekimo įrenginiai leidžia objektyviai nustatyti, kurios reklamos dalys labiausiai prikausto žmogaus dėmesį. Taip pat naudojant į akinius integruotus akių sekimo įrenginius, galima objektyviai įvertinti prekių išdėstymo efektyvumą dideliuose prekybos centruose.
Psichologijos srityje kai kurios žvilgsnio charakteristikos, užfiksuotos žvilgsnio sekimo prietaisais, leidžia nustatyti žmogaus emocinę būklę. Edukologijos srityje pasitelkus šiuos prietaisus galima objektyviai tyrinėti informacijos įsisavinimo procesus.
Jo prognozėmis, net ir tolimesnėje ateityje didesnį poveikį darys kitos fiziologiniais duomenimis grįstos technologijos, pavyzdžiui, smegenų-kompiuterio sąsaja. Jose žvilgsnio sekimo sprendimai integruosis į bendrą sistemą.
Nei brangu, nei pavojinga
M. Vasiljevas neigia sklandantį mitą, susijusį su akimis valdomais IT prietaisais: „Negalima teigti, kad visa akių sekimo įranga yra brangi“, – sako mokslininkas, pateikdamas pavyzdį. KTU tyrėjo žiniomis, Švedijoje gaminamą Tobii Eye Tracker 4C prietaisą galima įsigyti už maždaug 150 eurų.
Jis paaiškina: nors šis įrenginys pardavinėjimas kaip kompiuteriniams žaidimams skirtas priedas, jį nesunkiai galima pritaikyti ir kompiuterio valdymui. Atlikus kelis nustatymus naujausioje Windows OS, šį prietaisą galima naudoti teksto rašymui ir kitų programų valdymui.
Pasak jo, šiuo metu žvilgsnio sekimo technologijos iš mokslininkų laboratorijų jau perkeliamos į plačiai prieinamus įrenginius, kurių įvairovė – labai plati. Rinkoje galima rasti nuo moksliniams tyrimams naudojamų, ypač aukštos raiškos ir kainos prietaisų iki nesudėtingų, vos 100 eurų ribą peržengiančių įrenginių, skirtų žaidimams ir kompiuterio valdymui.
Pats K Scwabas įvardija teigiamą rega valdomų IT įrenginių poveikį. Tokios technologijos padidina duomenų gavimo greitį, dėl ko atsiranda galimybė pagreitinti ir priimamus sprendimus. Panašūs prietaisai leidžia lengviau integruoti neįgaliuosius, sukuria konkurencinį pranašumą sveikatos paslaugų, chirurgijos ir kituose sektoriuose.
Tyrėjai yra įvardiję ir neigiamą įtaką, kurios padariniai būdingesni naudojantiems virtualios realybės įrenginius. Praktikoje yra pasitaikę traumų po virtualios realybės patirčių, kai kuriems vartotojams sustiprėja priklausomybė arba apima išsiblaškymas.
„Daugelis technologijų, teikiančių konkurencinį pranašumą ir lengvinančių žmogaus gyvenimą, turi ir antrą medalio pusę, bet tai nėra priežastis atsisakyti pačių technologijų. Reikia suprasti kylančias grėsmes ir naudotis atsakingai“, – apibendrina M. Vasiljevas.
