2017 m. pavasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik visi 9–14 metų vaikai turi įrenginius, kuriais gali prisijungti prie interneto, o Lietuvoje net 9 iš 10 vaikų naudojasi internetu kasdien. Kokia veikla jie ten užsiima, sukontroliuoti gali turbūt retas suaugęs. Ar kada susimąstėte, jog internetas vaikams gali būti nesaugus?
2017 m. pavasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik visi 9–14 metų vaikai turi įrenginius, kuriais gali prisijungti prie interneto, o Lietuvoje net 9 iš 10 vaikų naudojasi internetu kasdien.
Kokia veikla jie ten užsiima, sukontroliuoti gali turbūt retas suaugęs. Ar kada susimąstėte, jog internetas vaikams gali būti nesaugus? Pateikiame 5 didžiausius pavojus vaikams internete, kuriuos žinodami galėsite apsaugoti savo atžalas.
Pavojai internete / © Organizatoriai
Pavojus būti apgautam
Priešingai nei suaugusieji, vaikai yra linkę aklai tikėti informacija, kuri pateikiama internete. Suaugusiajam turbūt nekyla klausimas, ar reklama internete, skelbianti, jog laimėjote aukso puodą, nėra tiesa, tačiau vaikas gali lengvai patikėti tokia informacija. Tokios reklamos nėra pavienės, kaip ir į elektroninio pašto dėžutes gaunami laiškai, raginantys spausti ant nuorodų, kažką nemokamai parsisiųsti ar gauti dovanų. Nežinodamas, kad tokia informacija nereikėtų tikėti, vaikas gali užkrėsti elektroninį prietaisą virusu ar atskleisti asmeninius duomenis.
Pavojus privatumui
Vienos žaviausių vaikų savybių yra nuoširdumas ir atvirumas, tačiau internetinėje erdvėje tai gali pakišti koją. Vienas svarbiausių privatumą užtikrinančių elementų internete yra slaptažodis – vaikas turėtų žinoti, kad juo dalytis reikėtų tik su mama ir tėčiu. Įsivaizduokite, jei kažkas kitas sužinotų jūsų vaiko „Facebook“ paskyros slaptažodį. To pasekmės gali būti išties nemalonios.
Pavojus išduoti asmeninius duomenis
Panaši taisyklė, kaip ir slaptažodžiui, turėtų galioti ir asmeniniams duomenims. Paprastai realiame gyvenime vaikai žino, kad su nepažįstamais žmonėmis reikėtų bendrauti atsargiai, nesakyti jiems savo adreso ar telefono numerio, tačiau internetinėje erdvėje vaikai tampa patiklesni ir labiau pasitiki žmonėmis. Nenuostabu – vaikai ne visuomet žino ir supranta, kad po slapyvardžiu gali slėptis visai ne draugas.
Pavojus susigadinti reputaciją
Viskas, kas atsiduria internete, lieka internete. Vaikams svarbu suprasti, kad bet kokia informacija – nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais dalykais – reikia dalytis atsakingai, kad tai, galima sakyti, formuoja jų įvaizdį viešojoje erdvėje. Be to, tai, kad pasidalijai nuotrauka tik su savo draugu, nereiškia, kad ji nebus paviešinta plačiau.
Pavojus tapti patyčių objektu
Internetinėje erdvėje bendravimas turėtų būti lygiai toks pat, kaip ir realybėje, gerbiant vienas kitą ir kito nuomonę, nevartojant necenzūrinių žodžių. Šios taisyklės nepavyksta laikytis net ir dažnam suaugusiajam, ką jau kalbėti apie vaikus. Patyčios internete gali tapti rimta problema, nes, skirtingai nuo patyčių mokykloje, kieme ar kitose vietose, internetines patyčias vaikas patiria visur, jis nebetenka saugios erdvės, kur galėtų nuo jų atsitraukti.
Tiesa, į visus šiuos pavojus reikėtų žiūrėti protingai ir pernelyg negąsdinant nei savęs, nei vaiko. Daugumą šių grėsmių tikrai galima suvaldyti ir jų išvengti kalbantis su vaiku ir jį mokant saugaus elgesio internete. Tam pasitarnauti gali ir „Moki-Moku“ – nuotoliniai mokymai vaikams apie saugų elgesį internete. Patrauklia forma, filmukais ir linksmais patarimais, išdėstyta medžiaga padės jūsų vaikui suprasti pagrindinius saugaus elgesio internete principus ir apsaugos nuo galimų pavojų. Portalas Alfa.lt yra šios iniciatyvos informacinis rėmėjas.
