„Deloitte“ atliko pasaulinę apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis blockchain technologiją išmanančių vadovų iš septynių valstybių, veikiančių skirtingose pramonės šakose. Apklausa parodė blockchain technologijos panaudojimo versle tendencijas ir atskleidė esmines sritis, reikalaujančias progreso, norint rimtesnių verslo investicijų į šią technologiją.
„Deloitte“ atliko pasaulinę apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis blockchain technologiją išmanančių vadovų iš septynių valstybių (Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Meksikos, Jungtinės Karalystės ir JAV), veikiančių skirtingose pramonės šakose. Apklausa parodė blockchain technologijos panaudojimo versle tendencijas ir atskleidė esmines sritis, reikalaujančias progreso, norint rimtesnių verslo investicijų į šią technologiją.
Numatomos milijoninės investicijos
Apibendrinus apklausos rezultatus, galima teigti, kad pagrindinis verslo dėmesys šiuo metu yra sutelktas nebe į bandymus suprasti, kaip blockchain technologija veikia, bet į sričių, kuriose realiai galima technologiją panaudoti, identifikavimą ir praktinių verslo programų kūrimą.
„Deloitte“ apklausti vadovai mato didelį potencialą blockchain technologijoje – net 74 procentai apklaustųjų teigia, kad jų organizacijos mato, kaip panaudoti blockchain organizacijos veikloje (angl. compelling business case). Beveik pusė šio skaičiaus (34 procentai) teigia, kad jų organizacija jau turi tam tikrą šios technologijos panaudojimo sistemą, o dar 41 procentas apklaustųjų nurodė, kad ketina naudoti technologiją savo organizacijos veikloje per artimiausius 12 mėnesių. Beveik 40 procentų apklaustųjų nurodė, kad jų atstovaujamos organizacijos per ateinančius metus į blockchain technologiją ketina investuoti penkis ar daugiau milijonų dolerių.
Didelė dalis respondentų susirūpinę dėl neaiškios reguliacinės aplinkos
Nors didžioji dalis apklaustųjų blockchain panaudojimą organizacijos veikloje vertina pozityviai, 39 procentai respondentų visgi nurodo, kad blockchain technologija yra pervertinama. Advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ vadovaujančios teisininkės Monikos Žlabienės teigimu, tokį atsakymą iš dalies gali lemti ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės, galvodamos apie technologijos įgyvendinimą. „Deloitte“ apklausos duomenimis, technologijos įgyvendinimo sunkumai, tokie kaip senų sistemų keitimas, arba potencialūs saugumo pavojai – keli iš veiksnių, stabdančių verslą nuo rimtesnių investicijų į blockchain technologiją. Tačiau neaiškus teisinis reglamentavimas yra pagrindinis veiksnys, kuris verčia verslininkus nerimauti, planuojant investicijas į minėtą technologiją (šį veiksnį nurodo du iš penkių apklaustų vadovų). Anot M. Žlabienės, taip yra dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, blockchain technologija vystosi žymiai greičiau nei teisinis reglamentavimas. Technologija pristato naujus mechanizmus, tokius kaip „protingos sutartys“ (angl. smart contracts) ar kriptografiniai parašai, kurių egzistuojantys teisės aktai reglamentuoti negeba. Taigi atsiranda teisinio reglamentavimo spraga. Be to, tam tikrais atvejais blockchain technologijos funkcionalumai tiesiog prieštarauja galiojantiems teisės aktams, tokiems kaip, pavyzdžiui, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Vienas iš tokių prieštaravimų pavyzdžių – duomenų keitimas. Blockchain technologijos dėka gali būti kaupiama ir saugoma daugybė įrašų su įvairia informacija, įskaitant ir asmens duomenimis. Technologija siekiama užtikrinti informacijos, įvestos į blokų grandinę, stabilumą ir nekeičiamumą, o BDAR reikalauja užtikrinti duomenų subjekto teisę reikalauti ištaisyti duomenis arba, esant BDAR numatytiems pagrindams, netgi juos ištrinti („teisė būti pamirštam“).
Monikos Žlabienės manymu, atsakymus į aukščiau nurodytus klausimus rasti nelengva, todėl reikalingi oficialūs įstatymų leidėjų veiksmai. Anot teisininkės, kai kuriose valstybėse tokių veiksmų užuomazgos jau matomos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vien per pastaruosius metus buvo priimta keliasdešimt teisės aktų blockchain srityje, reglamentuojančių tokius klausimus kaip kriptografinių parašų pripažinimas, „protingų sutarčių“ apibrėžimas ir naudojimas ir pan., o Europoje reguliavimo dar trūksta. Kadangi blockchain yra technologija, nepaisanti valstybių sienų, manytina, kad nacionalinis reglamentavimas kylančių klausimų neišspręs ir reikalingas harmonizuotas reglamentavimas bent jau regioniniu, Europos Sąjungos mastu – įsitikinusi teisininkė.
