Šiuo metu rinkai, kaip ir programuotojai, reikalingi interneto svetainių dizaineriai, o ateityje jų paklausa tik augs. Skaičiuojama, kad net 75 proc. žmonių būtent pagal interneto svetainės dizainą vertina verslo patikimumą. Be to, net ir e. versle išaugęs socialinių tinklų populiarumas nepakeitė interneto svetainių, kurios yra e. komercijos ašis.
Šiuo metu rinkai, kaip ir programuotojai, reikalingi interneto svetainių dizaineriai, o ateityje jų paklausa tik augs. Skaičiuojama, kad net 75 proc. žmonių būtent pagal interneto svetainės dizainą vertina verslo patikimumą. Be to, net ir e. versle išaugęs socialinių tinklų populiarumas nepakeitė interneto svetainių, kurios yra e. komercijos ašis. Pasak programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ svetainių dizaino lektorės Augustinos Glinskytės, svarbiausia suprasti, kad svetainių dizainas šiandien nėra vien tai, ką matome, jis yra neatsiejamas nuo UI (naudotojo sąsajos) ir UX (vartotojo patirties) duomenų analizavimo ir pateikimo, puslapio išdėstymo ir veikimo – visa tai lemia verslo sėkmę.
Kaip rodo „Statista“ tyrimas, analizavęs įvairias globalios e. komercijos prognozes, e. pardavimai iki 2021 metų turėtų pasiekti net 4,5 trilijono dolerių, o visa ta lemia vis didėjančias investicijas į itin vartotojams patogių interneto svetainių kūrimą. Programavimo mokyklos lektorė dalijasi trimis įžvalgomis, pakeitusiomis interneto svetainių dizaino kūrimą.
1. Mobiliųjų įrenginių bumas uždėjo „karūną“ dizainui
„Vienareikšmiškai – interneto svetainių dizaino pikas yra glaudžiai susijęs su nesustabdomu mobiliųjų įrenginių naudojimu. Šiandien mobilioji svetainės versija – tai konstanta bet kokiam verslui, nuo kurios vis dažniau netgi pradedama kurti pati svetainė, – sako programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, lektorė Augustina Glinskytė. – Tik atsiradus internetui niekas negalvojo apie grožį ar UX, o su mobiliųjų įrenginių naudojimu išaugo ir svetainių dizainerių paklausa.“
Anot ekspertės, kurdamas kompiuterinę versiją dizaineris iš karto privalo mąstyti apie tai, kaip elementai atrodys siauresniuose įrenginiuose, o kartais netgi tenka paaukoti grožio dalį ar tam tikrus elementus. „Žvelgiant iš kūrėjų pusės, tai sukuria daugiau iššūkių, mat reikia pagalvoti apie kiekvieną įrenginį, jo plotį, kas bus, jei paversi telefoną šonu, o kas, jei tai bus planšetinis kompiuteris, ar kaip spręsti pelės užvedimo klausimą, nes mobiliuosiuose įrenginiuose ši funkcija neegzistuoja ir pan.“, – dalijasi patirtimi A. Glinskytė.
2. Vartotojams patogios svetainės principai bei UX ir UI galia
„Galimybė matyti, kaip žmonės naudojasi interneto svetaine, pakeitė svetaines į gerąją pusę, – sako A. Glinskytė. – Viena yra teoriškai spėlioti, kaip svetainė veiks, o kita – matyti, ar iš tiesų veikia. Tai yra nuolat vykstantis eksperimentas, kur UX ir UI rodikliai itin vertingi. Ypač bandant subtilesnius ar kūrybiškesnius sprendimus svarbu matyti, ar jie iš tiesų atlieka funkciją, o gal yra tik dėl grožio.“
Pasak programavimo mokyklos lektorės, kalbant apie vartotojams patogias svetaines, reikėtų vadovautis ir keliais pagrindiniais principais: „Niekuomet neapkrauti vartotojo pertekline informacija, leisti jam paprastai rasti tai, ko reikia, palikti erdvės kvėpuoti ir niekuomet neprašyti to, ko jis nenori duoti – keturios pagrindinės taisyklės kuriant draugišką svetainę. Įsivaizduokite, kad interneto svetainė – tarytum butas, kuriame paliekate svečią ir stebite, kiek laiko jam prireiks surasti daiktus, kurių jam reikia. Jei butas yra perkrautas, jei viskas sudėta į vienodus stalčius, jei šiukšlių dėžė yra ne po praustuvu, svečias užtruks ilgai. Tačiau jei stalčiai sužymėti simboliais, kur kas yra padėta, tai palengvins užduotį“, – pateikia pavyzdį A. Glinskytė.
3. Svetainių dizainerio profilis – nuo kūrybos iki programavimo pagrindų
A. Glinskytės teigimu, kadangi svetainės išvaizdos kūrimas yra ne tik apie grožį, bet ir funkcionalumą, tad nereikėtų įsivaizduoti, kad svetainių dizaineris turėtų būti tik kūrybiškas. „Paprastas kliento laiko taupymas ir supratimas apie duomenų hierarchiją ir istorijų pasakojimą (angl. storytelling) tikrai yra labai didelis pliusas dizaineriui. Iš praktikos matome, kad neretai dizaineriai užsiima ir tekstų ar antraščių rašymu, auditorijos analizavimu ir kartais net patys rašo kodą. Šiais laikais yra labai sunku apibrėžti, kur prasideda vienas dizainas ir baigiasi kitas, nes dizaino taisyklės, tokios kaip kompozicija ar hierarchija, pritaikomos visose dizaino srityse. Tačiau norint kurti svetainių dizainą visgi reikalingos tam tikros IT žinios ar bent jau supratimas, kuo interneto puslapis skiriasi nuo, tarkime, katalogo“, – įžvalgomis apie svetainių dizainerio profilį dalijasi lektorė.
„Žinoma tai nereiškia, kad visi dizaineriai turi mokėti programuoti ir dirbti su duomenų bazėmis, tačiau HTML ir CSS supratimas, o gal net ir JavaScript tikrai palengvina darbą tiek programuotojams, tiek patiems dizaineriams, nes pagerina tarpusavio komunikaciją, leidžia priimti geresnius sprendimus UI ir UX klausimais. Dėlto dažnai pradedantieji svetainių dizaineriai su kuriais susiduriu kiekvieną dieną mokykloje renkasi būtent kompleksinius mokymus, kad įgyti ir programavimo pagrindų“, – papildo lektorė.
Vertindama visos rinkos situaciją A. Glinskytė taip pat pastebi, kad dabar daugėja programuotojų, siūlančių dizaino paslaugas kaip paketą, nes klientui yra daug patogiau ieškoti vieno žmogaus, o ne dviejų. Tačiau, jos nuomone, į tai reikėtų žiūrėti šiek tiek kritiškai, mat tokių „vienaragių“, gerai atliekančių abi internetinio puslapio puses, yra reta.
