Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 80 proc. informacijos žmogus perduoda neverbaliniu būdu – per veido išraišką, gestus ir pan. Šiuolaikiniame gyvenime bendraujant virtualiai, išgyvenimus ir nuotaiką padeda reikšti emociukai – ženkliukai, perteikiantys emociją. 
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 80 proc. informacijos žmogus perduoda neverbaliniu būdu – per veido išraišką, gestus ir pan. Šiuolaikiniame gyvenime bendraujant virtualiai, išgyvenimus ir nuotaiką padeda reikšti emociukai (ang. emoji) – ženkliukai, perteikiantys emociją.
O ar žinote, kas parašė pirmąjį emociuką – šonu paverstą šypsenėlę? Tai prieš 36-erius metus padarė amerikietis Scott E. Fahlman. 1982 m. rugsėjo 19 d. privataus universiteto Karnegi Mellon (Pitsburge) profesorius Scott E. Fahlman pirmą kartą išsiuntė el. laišką, pavartodamas linksmą ir liūdną veidukus, sudarytus iš klaviatūros simbolių. Jo laiško turinys: „Siūlau naudoti tokį ženklą žymėti juokeliams :-) Žiūrėkite pavertę galvą šonu. Gali būti, kad norėsite sutrumpintai pažymėti ir nuliūdimą, tuomet naudokite :-( “
Taigi rugsėjo 19-oji laikoma emociukų gimtadieniu. Emociukai taip įsigalėjo, kad be jų nebeįsivaizduojame el. laiškų. Minėto universiteto studentai prikūrė ir daugiau emociukų: su primerkta akimi ;-) ir be nosies :) bei :( , vaizduojantį A. Linkolną =|:-)=, Kalėdų senelį *<:-) ir kt.
Emociukai išpopuliarėjo interneto pokalbių programėlėse, socialiniuose tinkluose ir jau nebeguli šonu. Dabar jie perteikia ne tik linksmą ar liūdną nuotaiką, bet ir galybę kitų emocijų, jie vaizduoja ir įvairius herojus, personažus, vėliavas, horoskopo ženklus, šventinius atributus ir t.t.
„Dabar emociukai atrodo savaime suprantamas dalykas. Jaunimas nesusimąsto, kad kažkada internete būdavo bendraujama tik žodžiais, nenurodant savo emocijų, – sako šviesolaidinį tinklą „Penki“ valdančios UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ direktorius Romas Rimgaila. – Tačiau prieš 36-erius metus Scotto E. Fahlmano pasiūlymas buvo priimtas skeptiškai – neva, argi galima nurodyti žmogui, kada juoktis, kada liūdėti? Nejau neužtenka žodžių perteikti savo mintims ir emocijoms?“.
Pats Scott E. Fahlman tikino, kad kompiuterininkų humoras kartais būna gana kandus, kad net gali kai ką įžeisti ar užrūstinti. Tokio sakinio gale parašius šypsenėlę, paaiškinama, kad informacija sakoma ne rimtai, o tik juokais.
Vis dėlto pamažu emociukai prigijo, nes jie ne tik taupo laiką, simbolių skaičių (ypač kai rašome SMS), bet ir padeda aiškiau išreikšti savo emocijas. Juk net esant liūdnai situacijai galima parašyti linksmesnį emociuką, taip perduodant draugui žinutę, kad tau skaudu, bet nepyksti.
Ar emociukus galima naudoti bendraujant su klientais? R. Rimgaila sako, kad viskas priklauso nuo situacijos ir konteksto. „Kadangi tarp mūsų klientų yra daug jaunimo, kuris mėgsta reikšti emocijas įvairiais ženkliukais, siekiant sukurti artimą, jaukų ryšį, į juos kreipiantis galima naudoti emociukus. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės dėl jų vartojimo gali įsižeisti, manydami, kad į juos žiūrima nepagarbiai ar nerimtai. Emociukai netinka tuomet, kai kalbama apie rimtus reikalus“, – sako šviesolaidinio tinklo „Penki“ vadovas.
