Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2017 m. 13,7 proc. įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, analizavo vadinamuosius didžiuosius duomenis, kuriuos surinkti padeda įvairūs išmanieji daiktai ar sistemos, dar vadinami daiktų internetu. 
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2017 m. 13,7 proc. įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, analizavo vadinamuosius didžiuosius duomenis (angl. Big Data), kuriuos surinkti padeda įvairūs išmanieji daiktai ar sistemos, dar vadinami daiktų internetu.
7,9 proc. įmonių naudojo duomenis, gautus iš socialinės žiniasklaidos, 7,9 proc. įmonių analizavo vietos nustatymo duomenis, gautus iš nešiojamųjų prietaisų, 5,9 proc. pačios analizavo įmonės išmaniuosiuose prietaisuose ar jutikliuose sukauptus duomenis. 10,5 proc. įmonių didžiųjų duomenų analizę atliko įmonės darbuotojai, 6,6 proc. – samdė specialistus iš išorės.
Vertindamas šiuos skaičius UAB „Dineta“ produkto vadovas Giedrius Židonis teigia, kad Lietuvos rinkai dažnai reikia postūmio. Ne išimtis ir išmanieji daiktai.
„Mūsų šalyje dažnai tol nediegiamos naujos technologijos, kol jų neįsidiegia tiesioginiai konkurentai arba, kol jos nepasiteisina kur nors užsienyje. Kai iš kitų praktikos tampa aiškios galimos rizikos, tuomet labai lengvai apsisprendžiama, diegti ar ne. Prie konkretaus daikto populiarumo prisideda ir didžiųjų prekės ženklų atėjimas į Lietuvos rinką“, – prognozuoja G. Židonis.
Savo ruožtu, didžiosios įmonės planuoja padvigubinti savo išlaidas, skirtas išmaniesiems prietaisams įsigyti, rodo naujausias tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Bain & Co“ atliktas tyrimas. Tokiems įrenginiams iki 2021 metų iš viso ketinama išleisti apie 520 milijardų dolerių.
Tai yra daugiau nei dvigubai didesnis skaičius, lyginant jį su 2017 m. išlaidų suma, kuri siekė 235 milijardus dolerių. Augantys skaičiai įrodo, kad versle didėja įvairių išmanių prietaisų paklausa.
Vieni žinomiausių išmaniųjų daiktų, kuriuos naudoja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – telefonai ir televizoriai, kartu su juose įdiegtais asmeniniais asistentais (pvz. „Apple“ sukurtas „Siri“ ir kt.). Tačiau verslas jau gręžiasi į kur kas rimtesnes išmaniąsias technologijas, pavyzdžiui, išmaniuosius biurus, kuriuose automatiškai reguliuojamas temperatūrų ir drėgmės lygis, naktį išjungiami nereikalingi elektroniniai prietaisai ar atitinkamai, pagal šviesos lygį už lango, reguliuojamos žaliuzės.
Taip pat Lietuvoje sparčiai populiarėja savitarnos kasos, kurios irgi yra priskiriamos daiktų interneto kategorijai. Be to, mūsų šalyje jau galima įsigyti ir išmanų automobilį, kuris savininkui atsiunčia žinutę su perspėjimu apie baigiantį išsikrauti akumuliatorių. Tiesa, tokius prietaisus kol kas dažniausiai renkasi fiziniai asmenys.
„Manau, kad per keletą metų mūsų šalyje pamatysime populiarėjant tiek išmaniuosius biurus, tiek ir išmaniuosius namus, kurie pasirūpins, kad palikta šviesa būtų išjungta ar reguliuos šildymą pagal tai, kur yra šeimininkas – pakeliui namo ar pakeliui į darbą“, – pasakoja G. Židonis.
Tiesa, kaip parodė jau minėtas „Bain & Co“ tyrimas, bendrovės vis dar vengia diegti naujas technologijas dėl tų pačių priežasčių kaip ir 2016 metais. 42 proc. kompanijų nuogąstauja dėl saugumo ir galimų kibernetinų atakų, 29 proc. teigia, jog kyla sunkumų integruojant naujas informacines technologijas į senas operacines sistemas (angl. IT/OT integration), o dar 28 proc. bijo, kad investicijos neatsipirks.
Nepaisant to, prognozuojama, kad iki 2023 m. visame pasaulyje bus įdiegta daugiau nei 40 mlrd. IoT (daiktų interneto sistema) prietaisų (Business Insider Intelligence, 2018).
