Mūsų paskyros socialiniame tinklalapyje „Facebook“ ir komentarai tinklalapyje „YouTube“ turi realius šansus pergyventi mus pačius – internete kaupiami gausūs įrašai iš mūsų gyvenimo, kurie dar ilgai gyvuos, kai mūsų nebebus gyvųjų tarpe.
Mūsų paskyros socialiniame tinklalapyje „Facebook“ ir komentarai tinklalapyje „YouTube“ turi realius šansus pergyventi mus pačius – internete kaupiami gausūs įrašai iš mūsų gyvenimo, kurie dar ilgai gyvuos, kai mūsų nebebus gyvųjų tarpe.
Socialiniams tinklams vis labiau plečiantis ir užkariaujant mūsų kasdienybę, vis daugiau paskyrų, nuotraukų ir įrašų virsta skaitmeniniais antkapiais. Net jei žmogus mirė, tai dar nereiškia, kad negausite priminimų apie jo gimtadienį, kad jis nebus jums siūlomas į draugus.
Be abejonės, tai trikdo, sužadina skaudžius prisiminimus, be to, paskyrose – daugybė detalių iš tų žmonių gyvenimo, rašoma thesun.co.uk. Knygos „Delete: The Virtue of Forgetting in the Digital Age“ („Ištrink: Kaip virtualiai pamiršti skaitmeniniame amžiuje“) autorius profesorius Viktoras Mayeris-Schonbergeris nagrinėja šį skaudų 21-o amžiaus žmonių gyvenimo aspektą.
„Kai žmogus miršta, jo šeimos nariams sakoma, kad galiausiai jie turi su tuo susitaikyti – ir jie susitaiko. O jei internetas trukdo susitaikyti (ir pamiršti)? Bėda ta, kad atakuojant šiems skaitmeniniams prisiminimams, mūsų žmogiškoji atmintis dirginama. Tarsi būtume pririšti prie praeities, nuo kurios negalime pasprukti, ir tai trukdo mums gyventi dabartyje.
Dar viena problema ta, kad tebesant socialinių tinklalapių paskyroms, jums ne tik primenami paskutiniai įvykiai prieš žmogaus mirtį, bet ir galime pamatyti daugybę nereikšmingų smulkmenų. Tai trukdo mums prisiminti svarbius dalykus, kuriuos turėtume prisiminti – jie nuskęsta antraeilių smulkmenų jūroje.“
Kas nutinka socialiniuose tinklalapiuose, kai žmogus miršta?
„Twitter“: Visos nebeaktyvios paskyros (iš kurių ilgai nekomentuojama ar į kurias ilgai nesiregistruojama) po pusės metų ištrinamos.
„Instagram“: Jei žmogus mirė, reikia pranešti „Instagram“, kad būtų imtasi veiksmų. Jei instagramas gauna įrodymų, kad naudotojas mirė, jo paskyra užblokuojama ir ji nebefigūruoja, nebėra matoma kitiems. Artimiausi giminaičiai taip pat gali susisiekti su instagramo administratoriais ir paprašyti ištrinti mirusio artimo žmogaus paskyrą.
„Google“: Galite iš anksto nuspręsti, kas laukia „Google“ paskyros po jūsų mirties – jums reikia užeiti į „Inactive Account Manager“. Tada gali spręsti, ar leisite artimiesiems turėti prieigą prie jūsų informacijos, ar norėsite, kad paskyra būtų automatiškai ištrinta, kai apie jūsų mirtį bus pranešta „Google“. Jei galite įrodyti giminystės ryšį su mirusiuoju, „Google“ leidžia uždaryti mirusiojo paskyrą, o tam tikrai atvejais duoda prieigą prie paskyros turinio.
„Facebook“: Kai feisbuko administratoriams pranešama apie žmogaus mirtį, to asmens paskyra užblokuojama, t. y. asmuo nebesiūlomas į draugus, jo paskyra nebefigūruoja pranešimuose. Artimiausi giminaičiai gali pareikalauti, kad paskyra būtų ištrinta iš feisbuko, nors feisbukas jokiu būdų neleidžia prisijungti prie mirusio žmogaus paskyros.
Kol esate gyvi, galite susiplanuoti, kaip turėtų būti pasielgta su paskyra po jūsų mirties – galima paskirti atsakingą asmenį, kuris po paskyros užblokavimo galės tvarkyti kai kuriuos aspektus, kaip antai, profilio nuotraukas, prašymus priimti į draugus.
Pernai gegužę į Berlyno teismą kreipėsi tėvai, kurių 15 m. duktė nusižudė. Jie padavė į teismą socialinį tinklalapį „Facebook“, norėdami pamatyti dukters žinutes, nes manė, kad iš jų paaiškėtų, kas iš jos tyčiojosi prieš mirtį. Tėvai tikėjo, kad perskaitę dukters žinutes feisbuke, galėtų rasti paaiškinimą, kodėl ji pasirinko mirtį. Tačiau teismas priėmė sprendimą feisbuko naudai, pagal kurio taisykles net artimieji negauna prieigos prie mirusio žmogaus paskyros ir jo žinučių. Apie paauglės mirtį draugė pranešė feisbukui, ir merginos paskyra buvo užblokuota. Slaptažodį žinojusi jos motina negalėjo prisijungti prie dukters paskyros. Tuo metu feisbuko atstovai argumentavo, kad merginos rašytos žinutės buvo privačios, tokios jos ir turi likti.
