Bendrovė „nVidia“, vartotojams daugiau pažįstama kaip žaidimams skirtų vaizdo plokščių gamintoja, jau praėjusiais metais Las Vegase, parodoje CES, atskleidė savo ambicijas žengti į savavaldžių automobilių rinką ir kurti autonominio vairavimo platformos technologinį pagrindą. Šiemetinėje CES parodoje šios įmonės įkūrėjas papasakojo, ką pavyko padaryti per metus. 
Bendrovė „nVidia“, vartotojams daugiau pažįstama kaip žaidimams skirtų vaizdo plokščių gamintoja, jau praėjusiais metais Las Vegase, parodoje CES, atskleidė savo ambicijas žengti į savavaldžių automobilių rinką ir kurti autonominio vairavimo platformos technologinį pagrindą. Šiemetinėje CES parodoje šios įmonės įkūrėjas papasakojo, ką pavyko padaryti per metus.
Jensenas Huangas, su dviem kolegomis įkūręs „nVidia“ prieš 24 metus ir pavertęs ją didžiausiu žaidimams skirtų vaizdo plokščių gamintoju pasaulyje, Las Vegase paskelbė apie naujas partnerystes su bendrovėmis „Volkswagen“ ir „Uber“, kurios savo automobiliuose naudos „nVidia“ aplinkos vaizdo apdorojimo ir vairavimo sprendimų priėmimo programinę bei techninę įrangą. Ne mažiau svarbi pranešimo dalis buvo tai, kad savavaldžiams automobiliams skirti procesoriai, pavadinti „Xavier“, jau yra daugiau ar mažiau parengti naudoti ir automobilių gamintojams jau pradedamos tiekti pirmosios bandomosios plokštės, automobiliams suteikiančios 3 bei 4 lygio autonominio vairavimo galimybę.
Tai reiškia, kad automobiliai dar bus su vairu, tačiau vairuotojas galės be baimės paleisti vairą iš rankų ar netgi apskritai pasitraukti nuo vairo, o automobilio kompiuteris, iš anksto įvertinęs artėjant nenumatytą situaciją, pasišauks vairuotoją į pagalbą, o jos nesulaukęs saugiai sustabdytų automobilį. „Xavier“ procesoriai pasižymi tokiomis milžiniškomis vaizdo apdorojimo galimybėmis, kad automobiliui praktiškai nereikės „debesinės“ kompiuterijos pagalbos – viskas bus apdorojama tiesiai automobilyje, kuris tuo pačiu metu taps ir savotišku superkompiuteriu, savo skaičiuojamosiomis galimybėmis aplenksiančiu net galingiausius šiandienos žaidimų kompiuterius.
J. Huangas Las Vegase tvirtino, kad po penkerių metų bus tiesiog nesuvokiama naujame automobilyje nerasti kažkokių dirbtinio intelekto elementų – mažų mažiausiai tokių, kurie nuolat stebėtų, kuo užsiima vairuotojas ir būtų pasirengę staigiai perimti valdymą kilus pavojui, atidarytų automobilio bagažinės dangtį iš veido pažinę prisiartinusį savininką, neleistų atidaryti sustabdyto automobilio durelių jeigu iš nugaros artėtų pavojų kelianti kita transporto priemonė ar netgi apsaugotų automobilį nuo įvykio, kurio kaltininkas būtų kitas eismo dalyvis.
Išsigelbėjimas „Uber“?
Pavežėjimo paslaugų bendrovei „Uber“ autonominio vairavimo galimybės yra reikalingos tarsi oras – įmonės paslaugų kainos yra tokios mažos, o vairuotojų atlyginimai tokie dideli, kad, praėjusių metų lapkritį paskelbta apie 1,5 mlrd. JAV dolerių nuostolį per vieną ketvirtį. Aišku, įmonės finansinę padėtį neigiamai paveikė ir keletas kitų dalykų – teisinis bylinėjimasis su „Waymo“, įkūrėjo Traviso Kalanicko atsistatydinimas. O investuotojų pinigų, deginant juos tokiu greičiu, įmonei gali užtekti dar maždaug metams, tad būtina imtis skubių priemonių.
O geriausias būdas sutaupyti šiuo atveju būtų pašalinti vairuotojus iš automobilių. Ir jeigu ši partnerystė bus vaisinga, smarkiai sunerimti turėtų taksi vairuotojai – neabejotina, kad robotai, kurie vairuos saugiau bei gerokai pigiau, atims jų darbo vietas. Toks pats likimas laukia ir krovininio transporto vairuotojų – jų paslaugos yra brangios, o darbo laikas kiekvieną dieną ribotas, tad autonomizavimas gerokai atpigintų ir pagreitintų krovinių pergabenimą.
Tiesa, kad tai būtų įmanoma, reikalingas jau ne 3 ar 4, o 5 lygio automobilio valdymo autonomizavimas, kas reikštų, kad iš transporto priemonės iš esmės galima pašalinti vairą ir, nurodžius kelionės tikslą, be jokios eismo įvykių baimės kelionės metu užsiimti savo reikalais. Neseniai „Uber“ paskelbė apie ketinimus įsigyti 24 000 „Volvo XC90“ automobilių specialiai autonominio vairavimo bandymams – būtent šiuose automobiliuose bus įdiegta „nVidia Pegasus“ technologija.
Iš esmės – du „Xavier“ procesoriai ir dvi „nVidia“ vaizdo plokštės viename pakete, kurį dydžiu būtų galima palyginti su ganėtinai nedidele įprastinio kompiuterio pagrindine plokšte. Beje, „Volkswagen“ ir „Uber“ – toli gražu ne vieninteliai „nVidia“ partneriai siekiant automobilių autonomizavimo – jų dabar yra daugiau nei 320. Visą įmonės naujovių pristatymą – taip pat ir apie naujus monitorius, žaidimų kompiuterius bei superkompiuterius – galite peržiūrėti šiame vaizdo įraše:
