Lietuvos po šimto metų laukia nemaži pokyčiai. „Microsoft“ organizuotame pasaulinės programavimo valandos iniciatyvos konkurse, moksleiviai virtualioje realybėje įamžino, kaip šalis, jų manymu, turėtų atrodyti ateityje. „Minecraft“ žaidime sukurtuose pasauliuose opi klimato atšilimo tema, dominuoja skraidančios mašinos, kupolais dengti miestai, teleportacijos įrenginiai, naujai iškilusi geležimi dengta Gedimino pilis ir atsinaujinančios energijos šaltiniai.
Lietuvos po šimto metų laukia nemaži pokyčiai. „Microsoft“ organizuotame pasaulinės programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) iniciatyvos konkurse, moksleiviai virtualioje realybėje įamžino, kaip šalis, jų manymu, turėtų atrodyti ateityje. „Minecraft“ žaidime sukurtuose pasauliuose opi klimato atšilimo tema, dominuoja skraidančios mašinos, kupolais dengti miestai, teleportacijos įrenginiai, naujai iškilusi geležimi dengta Gedimino pilis ir atsinaujinančios energijos šaltiniai.
Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ penktus metus iš eilės organizuojama pasaulinė iniciatyva, kurios metu moksleiviai skatinami susipažinti su kompiuterių mokslu ir programavimu. Šios iniciatyvos proga technologijų bendrovė „Microsoft“ skelbė konkursą Lietuvos, Latvijos ir Estijos moksleiviams pastatyti ateities Baltijos šalių objektą „Minecraft“ pasaulyje.
„Lietuvos ateitis – darbščiose ir kūrybiškose rankose. Programavimo valandos konkurse mūsų šalies moksleiviai pasitelkė visą savo fantaziją ir pabandė sukurti tokią šalį, kurioje būtų įdomu gyventi ateinančioms kartoms. Smagu stebėti, kad jaunieji kūrėjai ne tik nėrė stačia galvą į ateitį, bet ir atkreipė dėmesį į šių dienų Lietuvos ir pasaulio problemas ir pateikė sprendimus, kaip jas spręsti. Tai puikus būdas lavinti kūrybiškumą, problemų sprendimo, logikos ir kitus programavimui reikalingus įgūdžius“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.
Naudodami „Minecraft“ įrankius, daugiausia įvairių medžiagų blokelius, dalyviai galėjo statyti bet kokias konstrukcijas virtualiame pasaulyje. Lietuvos moksleivių darbuose atsispindėjo ir šių dienų aktualijos, ir ateities motyvai. Komandos sprendė Gedimino pilies klausimą, kurios papėdę apdengė geležimi ir susiejo su Geležinio Vilko legenda, bandė įsivaizduoti, kaip kovoti su globaliniu atšilimu, kuris paveiks ne tik žmonių gyvenimus, bet ir gamtą, gyvūnus. Kovoti su pastarąja problema vaikai siūlo naudojant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kuriant tik elektra varomus įrenginius.
Jaunųjų kūrėjų darbuose Lietuva – inovatyvi, futuristinė ir pažangi šalis, kurioje apstu skraidančių mašinų, teleportacijos įrenginių, skaidriais kupolais dengtų miestų, didžiulių ir modernių architektūros statinių.
„Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvą kuriantis žmogus. Labai džiugu matyti tiek daug jaunųjų Baltijos šalių kūrėjų iniciatyvų, kuriose išradingai pristatomos šalių ateities vizijos“, – teigia Marius Gurskas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komunikacijos ekspertas, padėjęs įvertinti moksleivių darbus.
Mokytis programuoti galima ir žaidžiant
Šiaurės Amerikos nekomercinės organizacijos „The Joan Ganz Cooney Center“ atlikta JAV mokytojų apklausa rodo, kad net 71 proc. apklaustųjų tokie žaidimai kaip „Minecraft“ ir kiti buvo labai efektyvūs gerinant matematikos sugebėjimus, dviems iš trijų stipriai padėjo tobulinant kompiuterių mokslo ir technologijų įgūdžius ir daugiau kaip pusei mokantis 21 amžiui būtinų įgūdžių.
Programavimo valandos konkurse Lietuvoje dalyvavo beveik šimtas komandų iš visos šalies, kurias sudarė 5–18 m. moksleiviai.
