Ketvirtadalis interneto svetainių visame pasaulyje yra sukurtos naudojant nemokamą „Wordpress“ platformą, o ši ir kitos atvirojo kodo turinio valdymo sistemos (TVS), anot specialistų, bene dažniausiai kenčia nuo programišių atakų. Nemokamai sukurta svetainė, kurios sistemą vis pamirštama atnaujinti, yra vienas lengviausių grobių, tad neatsargus aplaidumas gali atnešti ne tik finansinių nuostolių, bet ir sugadinti verslo reputaciją.
Ketvirtadalis interneto svetainių visame pasaulyje yra sukurtos naudojant nemokamą „Wordpress“ platformą, o ši ir kitos atvirojo kodo turinio valdymo sistemos (TVS), anot specialistų, bene dažniausiai kenčia nuo programišių atakų. Nemokamai sukurta svetainė, kurios sistemą vis pamirštama atnaujinti, yra vienas lengviausių grobių, tad neatsargus aplaidumas gali atnešti ne tik finansinių nuostolių, bet ir sugadinti verslo reputaciją.
„Didžioji dalis privačių asmenų savo svetainių pagrindui naudoja nemokamas atvirojo kodo TVS – tai nėra blogai, tačiau labai svarbu, kad reguliariai būtų atnaujinamos sistemų ir jų priedų versijos. Atnaujinimai yra išleidžiami dėl dviejų priežasčių – suteikti naujo funkcionalumo ir, svarbiausia, pašalinti atrastas saugumo spragas senesnėje programinės įrangos versijoje. Nors naujausios programinės įrangos versijos naudojimas taip pat nesuteikia 100 proc. garantijos nuo įsilaužimo, tačiau naudojant senesnes versijas rizika stipriai išauga“, – sako UAB „Interneto vizija“ komandos vadovas Gintaras Skridulis.
Kokios naudos siekiama įsilaužimais?
Nors ir pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nuo programišių atakų dažniau nukenčia valstybinės reikšmės svetainės, anot specialistų, taip nėra. Tokios svetainės daugeliu atvejų naudoja unikalius, institucijai specialiai kurtus programinius sprendimus (nenaudoja atvirojo kodo TVS), todėl įsilaužimai neretai būna inicijuojami tik iš ypatingai suinteresuotų grupių ir įsilaužimo procesas trunka gerokai ilgiau.
Į privačias svetaines įsilaužiama siekiant jas panaudoti savo tikslams – gauti finansinės ar kitokios naudos, įsilaužimo metu įkelti iš anksto paruoštą žalingą kodą ir vėliau jį panaudoti savo tikslams, kurie gali būti įvairūs:
- surinkinėti lankytojų prisijungimo duomenis – prašoma juos įvesti labai panašiose į oficialias bankų ir kitų institucijų svetaines (vadinamoji „phishing“ veikla);
- masiškai siųsti „spam“ tipo el. laiškus su komercinio pobūdžio informacija tam, kad siuntimas būtų vykdomas iš geros reputacijos IP adresų ir tokie laiškai gavėjų dėžutėse nebūtų filtruojami į brukalo katalogą;
- patalpinti atskirus puslapius su reklaminio pobūdžio informacija tam, kad siunčiamuose iš kitų serverių „spam“ tipo laiškuose būtų galima pateikti nuorodas į iki tol „spam“ veikloje nedalyvavusias svetaines;
- padaryti peradresavimą į kitą svetainę, kuris suveiktų esant specifinėms sąlygoms (pvz. apsilankius per mobilųjį įrenginį, į svetainę patekus per paieškos sistemą ir pan.) – siekiama, kad dalis nulaužtos svetainės lankytojų galiausiai atsidurtų suinteresuotos šalies interneto svetainėje.
Anot specialisto, ieškoti saugumo spragų tokiose sistemose kaip „Wordpress“, „Joomla“, „Drupal“ ir pan. programišiams verta, nes jų atradus, didelė tikimybė, kad internete bus galima nesunkiai aptikti svetainių su tokiomis pačiomis saugumo spragomis ir, panaudojus atitinkamus algoritmus, įsilaužti. Žalingo kodo įdiegimą dar labiau palengvina laiku neatnaujinta arba naudojama nesaugi serverio programinė įranga, papildomų apsaugos priemonių (ugniasienės, užklausų filtro, antivirusinės programos) nebuvimas, rašoma pranešime spaudai.
