Verslo organizacijos yra išsamiai susipažinusios su debesų kompiuterijos veikimo principais ir pritaikymu. Tačiau į populiariąją kultūrą šis terminas įsiveržė palyginti neseniai, be to, dažnai žodžiai „debesų kompiuterija“ yra minimi ne iš gerosios pusės.
Verslo organizacijos yra išsamiai susipažinusios su debesų kompiuterijos veikimo principais ir pritaikymu. Tačiau į populiariąją kultūrą šis terminas įsiveržė palyginti neseniai, be to, dažnai žodžiai „debesų kompiuterija“ yra minimi ne iš gerosios pusės, rašo tinklapis midsizeinsider.com.
Bene žinomiausi pavyzdžiai: „iCloud“ duomenų talpinimo paslaugos saugumo pažeidimai, taip pat „Google“ ir „Facebook“ tinklalapių veiklos sutrikimai, parduotuvės „Target“ klientų asmens duomenų nusavinimas.
2014 metais įvykęs „iCloud“ skandalas turbūt sulaukė daugiausiai dėmesio pasaulyje. Programišiai įsilaužė į tokių garsenybių, kaip Jennifer Lawrence, Kate Upton, Kirsten Dunst paskyras ir paviešino jų privačias fotografijas. Tais pačiais metais pasirodžiusi komedija „Seks video“ (angl. „Sex tape“) taip pat eskalavo debesų kompiuterijos saugumo temą – jos veikėjai patalpino savo užfiksuotus erotinius vaizdus į debesiją ir netyčia paviešino juos savo artimiesiems.
Šie atvejai ne tik pablogino debesijos paslaugų įvaizdį, bet ir įbaugino mažiau su technologijomis susipažinusius žmones. Jiems dažnai kyla klausimų, ar galima pasitikėti debesų kompiuterija. Žinoma, ir „taip“, ir „ne“ – vienodai tinkamas atsakymas. Kaip ir kitos technologijos, debesų kompiuterija gali būti labai naudinga ir saugi, jei tik ja mokama tinkamai naudotis.
Ką būtina žinoti
Mitas nr. 1: debesijoje patalpinti duomenys yra prieinami visiems interneto vartotojams. Yra didelis skirtumas tarp duomenų talpinimo debesijoje ir tarp viešai prieinamų duomenų. Dauguma duomenų saugojimo paslaugų (tokios kaip „iCloud“, „Dropbox“, „Google Cloud“) skirtos privatiems duomenims talpinti. Ten esantys duomenys tampa prieinami kitiems tik tuomet, kai jūs to pageidaujate ir pažymite reikiamus programos nustatymus.
Mitas nr. 2: duomenų talpinimas internete – ne debesų kompiuterija. Iš esmės tai yra tas pats dalykas, tik kitaip pavadintas. Milijonai žmonių kasdien talpina savo nuotraukas internete (pavyzdžiui, „Facebook“ socialiniame tinkle), net nepagalvodami, kad tuo pačiu jie talpina jas debesijoje.
Mitas nr. 3: tik didžiausi debesų kompiuterijos teikėjai patikimi. Nebūtinai. Populiariausi pasirinkimai, tokie kaip „Google“, „Amazon“, „Microsoft“ ar „Dropbox“, dažnai būna brangesni ir su mažiau galimybių nei mažesnių teikėjų alternatyvos. Daugiau saugumo ir talpinimo galimybių už tą pačią kainą siūlo „SpiderOak“, „Wuala“ ir „Tresorit“. Lietuvoje TEO savo interneto klientams siūlo panašią paslaugą „Saugykla“, kurios vartotojai gali nemokamai talpinti debesijoje iki 300 GB savo duomenų.
Mitas nr. 4: apsauga, kurią suteikia debesų kompiuterijos teikėjas, yra maksimali įmanoma apsauga. Tikrai ne. Vartotojai, norintys didesnio saugumo, gali užkoduoti savo duomenis prieš talpindami juos debesijoje. Taip atsiranda papildomas saugumo sluoksnis – net ir pavogti duomenys įsilaužėliams nebus suprantami ar lengvai nuskaitomi.
