„Debesies“ pranašystės 2015-iems metams: kas mūsų laukia Lietuvoje?

Neseniai pasidalinome pasaulinėmis „debesies“ pranašystėmis, kuriose daug dėmesio skyrėme Kinijai, „didiesiems duomenims“ ir saugumui. Visus metus rašėme verslo naujienų apžvalgas ir sekėme pasaulinius įvykius, tačiau kas įdomaus nutiko Lietuvoje? Ar mes bent priartėjome prie to gal net kiek romantiško ir idealizuoto „debesies“?

2015 metais Lietuvoje bus atidarytas dar vienas, berods jau aštuntas, duomenų centras – „AmberCore“ DC. Jis perversmo rinkoje sukelti neturėtų, nes globaliojo verslo fone lietuviški duomenų centrai vis dar nusileidžia pasauliniams. Duomenys pigs, kaip ir visur, nors lietuviškos paslaugos ir taip yra idealiai kokybiškos pagal tokią kainą, kokią moka Lietuvos verslas. Toliau bus tęsiama kito naujo duomenų centro „Data inn“ plėtra. Pastebima ir kita tendencija – į Lietuvą perkeliami stambių rinkos žaidėjų duomenų centrai. Taip nutiko DPD, kuris savo DC iš Latvijos perkėlė į Lietuvą. Dėl geros infrastruktūros ir darbuotojų, tokie veiksmai gali pasitaikyti ir 2015 metais.

„Debesis“ telekomunikacijų sektoriuje turėtų būti kur kas pastebimesnis. Jau dabar prasideda savotiškas paslaugų pagausėjimas – „Bitė“ neapmokestina „Facebook“ megabaitų, „Tele2“ ir „Omnitel“ siūlo neribotus muzikos klausymosi iš „debesies“ planus. Tuo metu TEO jau seniai verslui siūlo ir duomenų, ir ryšio paslaugas, tad ši sritis kitais metais turėtų suaktyvėti.

Mūsų laukia dar vienas svarbus momentas – masiškas „Office365“ naudojimas. Apie 120 eurų kainuojanti metinė licencija smulkiam verslui yra baisiai patrauklus produktas. Namų vartotojams kainos yra dar mažesnės ir tikrai mažės toliau. Lietuviai atras „Office“ iš naujo, kaip ir kitus „Microsoft“ produktus. Kodėl? Todėl, kad jie – lietuviški. Tiksliau sakant, jų sąsaja – lietuviška. Gal čia kaltas mūsų konservatizmas ir nacionalizmas, tačiau „Facebooku“ lietuviai masiškai pradėjo naudotis tik tada, kai jis buvo išverstas į lietuvių kalbą, o prieš tai karaliavo „One.lt“.

Išmaniųjų įrenginių rinka Lietuvoje taip pat turėtų augti. Gal 50 proc. 2015 metais dar nepasieksime, tačiau turėtume priartėti prie šio skaičiaus. Taip, nuo JAV ir kitų Europos šalių mes dar atsiliekame, bet tai gal ir geriau – sugebame žingsniuoti didesniais žingsniais, nes vaikštome jau pramintais keliais. Galima sakyti, kad tikrasis „debesies“ aukso amžius prasidės tik padidėjus šiems procentams. Tai įvyks gal ir ne 2015 metais, vėliau, tačiau kitais metais tam turėtume pakloti tvirtus pamatus.

2015 metai turėtų būti svarbūs ir elektroninių mokėjimų srityje. „Paysera“, „WoraPay“, „TransferGo“, „MoboFree“ ir kiti vardai turėtų būti dar labiau matomi bei girdimi kitais metais. Ypač, jei Lietuvos bankai ir toliau taikys gana didelius tarpusavio pervedimo įkainius, kaip dabar. Kiti metai turėtų tapti alternatyvių el. bankininkystės sistemų sėkmės pradžia. Tai iš dalies bus susiję ir su euro įvedimu, nes nebeliks valiutos keitimo iš litų į eurus.

Kadangi „startupų“ ekosistema Lietuvoje ir toliau išliks palanki, galime kitais metais tikėtis ne vieno naujo projekto, kuris dar kartą visam pasauliui primins apie Lietuvą. Aišku, tie „startupai“ vienaip ar kitaip yra susiję su „debesimi“. Gal naujas „Docker“ ar „OpenStack“ Lietuvoje ir negims, tačiau „debesies“ technologijos Lietuvoje bus naudojamos kur kas dažniau, nei šiais, besibaigiančiais metais. Nors metų pabaigoje buvo suduoti du rimti smūgiai startuolių ekosistemai („PriceOn“ akcininkų skandalas ir Mažųjų bendrijų SODROS mokesčių lengvatos atšaukimas), tačiau prognozės tikrai optimistinės. Lietuva vis dar išlieka viena iš lyderių Rytų Europoje, nes čia gimsta pasaulinio garso startuoliai.

Apie rusų žaidimų kūrėjų ordas kalbėti neverta, nes su „debesiu“ tai susiję labai nedaug. Gal tik tiek, kad atsiras ir šalutinių produktų šalia žaidimų, kurie nuo šiol bus kuriami ir vystomi iš Lietuvos.