Nors elektroninio parašo statistika Lietuvoje ir Estijoje šiuo metu gerokai skiriasi, kelio pradžia buvo labai panaši. Tik valstybei pradėjus perkėlinėti visas paslaugas į elektroninę erdvę ir pakeitus įprastinių operacijų atlikimo procesą, el. parašo populiarumas ėmė sparčiai augti.
Nors elektroninio parašo statistika Lietuvoje ir Estijoje šiuo metu gerokai skiriasi, kelio pradžia buvo labai panaši. Tik valstybei pradėjus perkėlinėti visas paslaugas į elektroninę erdvę ir pakeitus įprastinių operacijų atlikimo procesą, el. parašo populiarumas ėmė sparčiai augti. Šiandien Estija asmens tapatybės korteles yra išdavusi kiek daugiau nei 1,56 mln. vartotojų. Iki šiol Estijoje buvo suteikta virš 164 mln. elektroninių parašų – 96 proc. su nacionaline asmens tapatybės kortele, 3 proc. su mobiliąja, 0,8 proc. su elektronine asmens tapatybės kortele.
Estijoje beveik pusė suaugusiųjų yra bent kartą naudoję el. parašą asmens tapatybės kortelės pavidalu, o per mėnesį vidutinis naudotojas tapatybės kortelės pavidalu ar elektronine asmens tapatybės kortele patvirtina tapatybę ar pasirašo dokumentus 20 kartų.
El. parašo populiarumas augo dėl akivaizdaus jo pranašumo prieš fizinį parašą. Pavyzdžiui, fiziniu parašu suderinti ir pasirašyti dokumentą įmonei anksčiau trukdavo apie 5 dienas, dabar – 2 val. Tuo tarpu Tartu universitete per mėnesį fiziniu parašu būdavo pasirašoma apie 7120 dokumentų. Įdiegus el. parašą, per mėnesį sutaupoma 9718,8 eurų išlaidų darbo jėgai, 2136 eurų išlaidų spausdinimui ir 393 eurų – siuntimo paslaugoms. Tad jei per mėnesį iš viso sutaupoma 11 536 eurų, per penkerius metus tai sudaro 692 150 eurų sumą. Paprastam žmogui el. parašu naudotis taip pat verta – per metus sutaupoma 1 savaitė laiko.
Skatina ir bankai, ir valstybė
El. parašo naudojimą Estijoje aktyviai skatina valstybinės institucijos. Pavyzdys – nustatyta tvarka, kad šalyje visos visuomeninės el. paslaugos privalo palaikyti prisijungimą el. asmens tapatybės kortele, kai tuo tarpu prisijungimo per bankų sistemas diegimo jau galima atsisakyti.
Bankai taip pat skatina el. parašo naudojimą, mat jis saugesnis. Be to, tokiu būdu atsakomybė dėl saugumo perduodama valstybei, pavyzdžiui, jei sutrinka prisijungimas prie banko sistemos, priemonių imasi valstybė. Taip pat Estijoje įtvirtinta praktika, kad prisijungus per banko sistemą, maksimalios finansinės operacijos, pavyzdžiui, pervedant pinigus siekia tik iki 200 eurų per dieną. Tuo tarpu norint atlikti didesnių sumų operacijas, būtina prie banko sistemos prisijungti el. asmens tapatybės kortele. Taigi bankams atsisakius prisijungimo per tokias sistemas, būtų sutaupoma nemaža suma sistemos išlaikymui, ypač kai prisijungimų per bankų sistemas sparčiai mažėja. Siekdami keisti žmonių įpročius, bankai įvedė jau minėtus apribojimus.
Mobilus parašas – dar nuošalyje
Estijoje m. parašas kol kas nėra labai plačiai naudojamas, nes tai reikalauja daugiau pastangų – klientui reikia eiti pas mobilų operatorių, įsigyti naują SIM kortelę, tuomet susiderinti joje parašą su savo asmens tapatybės kortele. Be to, yra prisijungimo ir nedidelis mėnesinis mokestis. Būtent dėl šių priežasčių ji nėra tokia populiari, nors valstybė ir skatina ją naudoti. Tiesa, „Apple“ vartotojai m. parašu naudojasi dažniau, nes dėl techninių sprendimų naudoti tokį parašą jiems yra paprasčiau nei el. parašą kompiuteryje.
Tikimasi, kad iki 2017 m. Estijoje išmaniuosiuose įrenginiuose m. parašu naudosis bent 300 tūkst. žmonių. Lietuva čia taip pat turi perspektyvų, mat m. parašo paslaugos įsigijimas ir naudojimas yra gerokai paprastesnis nei kitų el. tapatybės patvirtinimo ir pasirašymo būdų. 2013 m. pabaigoje buvo išduota kiek daugiau nei 40 tūkst. kvalifiktuotų el. parašo sertifikatų SIM kortelėse, o tai – beveik dvigubai daugiau nei 2012 m. Tai rodo, kad m. parašas sparčiai auga, o prie to prisideda ir bankų siūlomos naujos m. paslaugos.
Lietuvai svarbiausia – nesustoti
Žvelgiant į Lietuvos patirtį, svarbiausia – judėti pirmyn ir nesustoti. Šiuo metu šalyje pateikiama labai daug skirtingos informacijos šia tema, nėra vienos vietos visai reikalingai informacijai gauti, be to, infrastruktūra yra gana sudėtinga. Taigi tai galėtų tapti pirmaisiais žingsniais į priekį.
Pavyzdžiui, Estijoje sertifikatų centras „AS Sertifitseerimiskeskus“ yra vienintelė sertifikavimo tarnyba išduodanti tapatybės patvirtinimo ir el. parašo sertifikatus estų tapatybės kortelėms. Sertifikavimo centras taip pat atsakingas už žinių apie el. asmens tapatybės kortelės skleidimą, todėl jo iniciatyva buvo sukurta internetinė svetainė (www.id.ee), kurioje pateikiama visa el. parašo naudojimui reikalinga informacija – detalios instrukcijos ir filmukai, kaip įsidiegti programinę įrangą, kaip naudotis parašu toliau, taip pat buvo rengiamos sėkmės istorijos, paskaičiavimai, kodėl verta naudotis el. parašu, kiek laiko sutaupysi atsisakęs fizinio. Be to, visa informacija internetiniame puslapyje pateikiama labai paprastai ir aiškiai, kad būtų suprantama bet kokiam vartotojui. Taip pat pateikiami ir informacijos telefonai kilus klausimams. Taigi Lietuvai pirmiausia rekomenduočiau informuoti visuomenę – kuo paprasčiau, tuo geriau – mat dabartinis skirtingos informacijos kiekis, ko gero, painioja žmones.
Taip pat labai svarbu išsikelti aiškius tikslus ir jų siekti bei organizuoti įvairias iniciatyvas. Pavyzdžiui, Estijoje 2006 – 2009 m. vykdomo saugumo projekto keliamas tikslas buvo padidinti interneto vartotojų supratimą apie saugumą ir paskatinti naudoti saugiausius tapatybės patvirtinimo būdus elektroninėje erdvėje. Taigi projekto eigoje asmens tapatybės kortelių su el. parašu naudojimas išaugo 20 kartų – nuo 20 tūkst. 2006 m. iki 400 tūkst. 2010 m. Tuo tarpu kito projekto, vykdyto 3 m., metu 100 tūkst. žmonių buvo apmokyti, kaip naudotis internetu ir el. paslaugomis. Tuo tapu Danijoje pradėta el. parašo skatinimo iniciatyva vyresniems žmonėms. Ar ji veikia ir kaip? Šalis laikosi pozicijos, kad jei vyresnieji gali išmokti naudotis „Facebook“ ar „Skype“ bendrauti su vaikais ir anūkais, vadinasi gali išmokti naudotis ir el. parašu.
Komentarą parengė Liina Areng, Estijos informacinių sistemų tarnybos Tarptautinių ryšių vadovė.
