Tarptautinės bendrovės „TechTarget“ atlikto Europos kompanijų investavimo IT srityje tyrimo duomenimis, įmonės 2014 metais daugiausia investuos į infrastruktūros virtualizaciją ir infrastruktūrinės debesų kompiuterijos paslaugą. Dažniausiai nurodoma kompanijos infrastruktūros virtualizacijos priežastis – tikslas sutaupyti. Tačiau ne visos kompanijos teisingai įsivertina, kurie resursai bus taupomi.
Tarptautinės bendrovės „TechTarget“ atlikto Europos kompanijų investavimo IT srityje tyrimo duomenimis, įmonės 2014 metais daugiausia investuos į infrastruktūros virtualizaciją ir infrastruktūrinės debesų kompiuterijos paslaugą.
Dažniausiai nurodoma kompanijos infrastruktūros virtualizacijos priežastis – tikslas sutaupyti. Tačiau ne visos kompanijos teisingai įsivertina, kurie resursai bus taupomi. „Esminė organizacijų klaida – įsitikinimas, kad virtualizacija padės sutaupyti. Daugeliu atveju tai nėra tiesa, jeigu finansiškai įvertinsime, kiek tai kainuoja. Tačiau virtualizacija padeda išspręsti resursų resursų apkrovimo problemą – techninė įranga yra išnaudojama efektyviau. Taip pat – sutaupomas laikas. Laikas, per kurį yra „paleidžiamas“ naujas serveris, programos, atstatomos atsarginės duomenų kopijos, t. y. įdiegus virtualizacijos sprendimą, daug užduočių atliekama kelis ar net keliasdešimt kartų greičiau. Pavyzdžiui, klonuoti virtualų serverį užtrunkama kelias minutes, o fizinio serverio klono paruošimas galėtų užtrukti kelias dienas ir su sąlyga, kad turime papildomą serverį.
Susiduriame su organizacijomis, kurių virtualizacijos projekto tikslas yra tik maksimalus resursų išnaudojimas, bet dėl blogai pasirinkto sprendimo ar neteisingo, neapgalvoto jo diegimo, visi kiti procesai nepasikeičia ir nesulaukiama norimo rezultato“, – pasakoja Vaidas Zlotkus, kompanijos „Santa Monica Networks“ duomenų centrų grupės vadovas. Nors infrastruktūrinę debesų kompiuteriją 2014 metais rinksis didžioji dalis apklausoje dalyvavusių Europos IT bendrovių, tačiau net 74 proc. kompanijų nerimą kelia debesijos saugumo standartų neapibrėžimas ir galimi valstybių įstatymų neatitikimai, taip pat, abejojama duomenų apsaugos užtikrinimu.
Vaido Zlotkaus manymu, šios abejonės išsisklaidys tik pasirinkus tinkamą paslaugos teikėją – svarbu, kad būtų aiškiai aprašyti įsipareigojimai, nurodyti paslaugos pateikiamumo kokybiniai parametrai (angl. SLA), duomenų tvarkymo ir saugojimo tvarkos. „Jūs turite žinoti, kas atsitiks, jei, pavyzdžiui, kažkas reikalauja pateikti jūsų duomenis, kokiose šalyse tie duomenys yra saugomi, kaip tie duomenys yra tvarkomi. Taip pat reikia išsiaiškinti, kaip galėsite savo duomenis iš paslaugų teikėjo pasiimti, jeigu nutrauksite bendradarbiavimą su juo. Dažniausiai sukelti duomenis į debesį nekyla jokių problemų, bet jos atsiranda, kai tuos duomenimis norime pasiimti. Nereikia pamiršti ir šalies, kurioje vykdoma veikla ar yra registruota įmonė, duomenų saugos ir jų administravimo įstatymų“, – aiškina V. Zlotkus.
Iššūkis vadovams – saugumas mobiliuosiuose įrenginiuose
Nors daugeliui Europos kompanijų IT saugumo užtikrinimas tapo prioritetine užduotimi, tačiau Lietuvoje poreikis duomenų saugumui formuojasi lėčiau nei kitose valstybėse.
„Pasaulinė praktika rodo, kad vis daugėja kibernetinių nusikaltimų, kai išnaudojant neapgalvotus saugumo mechanizmus, yra prarandami duomenys, kartais jie net paviešinami, taip patiriami dideli nuostoliai. Lietuvoje situacija su IT saugumu yra dar prastesnė. Jei pasaulis pradeda tuo vis labiau rūpintis, tai dauguma mūsų organizacijų vis dar apie tai negalvoja arba galvoja minimaliai – jų manymu, užtenka tik ugniasienės, kuri, dažnai netinkamu įsivaizdavimu, apsaugo nuo visko. Galbūt todėl, kad Lietuvoje dar nebuvo didesnio masto duomenų paviešinimo precedento...“, – svarsto Vaidas Zlotkus.
Duomenų saugumo užtikrinimas itin svarbus ir į darbuotojų mobilumą investuojančioms organizacijoms – tokių technologijų diegimą kaip prioritetą nurodė net 36 proc. „TechTarget“ tyrimo apklaustų kompanijų. Šiuolaikinis darbuotojas, dirbantis su informacinėmis technologijomis, turi ne vieną mobilųjį įrenginį, todėl yra labai svarbu užtikrinti it tokių įrenginių duomenų apsaugą.
„Dauguma net nesusimąstome, kas bus, jeigu prarasime asmeninį nešiojamą kompiuterį, o jame bus įmonės klientų duomenų bazė. Situacija dviprasmiška – kompiuteris ne įmonės, kompiuteryje įmonės duomenys, įmonė leido dirbti asmeniniu kompiuteriu – tad kas šioje situacijoje kaltas? Todėl privalo būti technologiniai sprendimai, taisyklės, kaip tokiais įrenginiais darbuotojai naudojasi, kaip pasiekia ar saugo konfidencialią informaciją – ir tai yra iššūkis įmonių IT vadovams“.
Lietuvoje vis dar nėra linkstama informacines technologijas pirkti kaip paslaugą (angl. Outsource). Dažniausiai tą lemia noras sutaupyti pasitikint pačios kompanijos darbuotojų kompetencija visose srityse, deja, netinkami prioritetai gali sąlygoti duomenų praradimą, jų sunaikinimą ir saugumo incidentus.
„Kiekviena organizacija turi įsivertinti, ar tikrai joje dirbantys IT specialistai yra geriausias pasirinkimas vienos ar kitos sistemos priežiūrai. Juk kompanijos specialistas gali būti itin kompetetingas vienoje siauroje srityje, tačiau nebūtinai naudingas kitoje. Pavyzdžiui, jei žmogus puikiai prižiūrėjo serverius, tai nereiškia, kad jis puikiai pasirūpins ir duomenų archyvavimo sistema, ar, tarkim, tinklo ugniasiene. Kompetencijos trūkumo visuomet galima išvengti pasirinkus patikimą IT paslaugų tiekėją“, – nuomone dalijosi V. Zlotkus, „Santa Monica Networks“ duomenų centrų grupės vadovas.
