JAV investicinis fondas MDIF (Media Development Investment Fund) pranešė pradedantis vykdyti projektą „Outernet“, kuris visiems pasaulio gyventojams suteiks laisvą prieigą prie juos dominančios informacijos ir padės apeiti interneto cenzūrą tose šalyse, kuriose pasaulinio tinklo informacija yra filtruojama. 
JAV investicinis fondas MDIF (Media Development Investment Fund) pranešė pradedantis vykdyti projektą „Outernet“, kuris visiems pasaulio gyventojams suteiks laisvą prieigą prie juos dominančios informacijos ir padės apeiti interneto cenzūrą tose šalyse, kuriose pasaulinio tinklo informacija yra filtruojama.
Pasak MDIF atstovų, pagal „Outernet“ projektą į žemąją Žemės orbitą bus paleisti šimtai nedidelių ir nebrangių „CubeSat“ tipo palydovų, kurie suteiks viso pasaulio gyventojams nemokamą prieigą prie interneto resursų. Toks „išorinis internetas“ remsis maždaug 200 kilometrų aukštyje skriesiančių „CubeSat“ palydovų tinklu ir į juos signalus siunčiančių antžeminių stočių tinklo. Palydovai šiuos radijo signalus retransliuos į skirtingus pasaulio regionus savo skrydžio trajektorijos priėmimo zonos aprėptyje.
Pranešama, kad „Outernet“ informaciją perdavinės keliomis paplitusiomis technologijomis ir protokolais, tarp jų palydovinėmis DVB ir „Digital Radio Mondiale“ transliacijomis, bei UDP paremta „Wi-Fi“ grupinio transliavimo (multicast) technologija, leidžiančia perdavinėti duomenis daugeliui gavėjų tuo pat metu.
MDIF atstovų teigimu, siekiama, kad „Outernet“ būtų prieinamas kuo platesnei auditorijai, todėl prieiga prio šio tinklo bus teikiama pasinaudojant labiausiai rinkoje paplitusiais vartotojiškais priėmimo įrenginiais, o ne specifiniais terminalais. Projekto tikslai labai ambicingi: iki šių metų birželio MDIF siekia iškelti į orbitą pirmuosius eksperimentinius „CubeSat“ palydovus, skirtus techniniams „Outernet“ ryšio bandymams.
Rugsėjo mėnesį projekto rengėjai kreipsis į NASA dėl galimybės išbandyti savo diegiamą ryšio technologiją Tarptautinėje kosminėje stotyje. Iki 2015 m. pradžios planuojama pradėti serijinę „Outernet“ tinklo palydovų gamybą ir kėlimą į orbitą, o kitų metų birželį planuojama pradėti pirmąsias „Outernet“ transliacijas iš maždaug dviejų šimtų orbitoje skriesiančių „CubeSat“ palydovų. Tačiau, kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas: tai puikiai žino belaidžio ryšio tinklus projektuojantys ir diegiantys inžinieriai.
Pirma, „Outernet“, bent jau pradiniame savo raidos etape, nesiūlys dvikrypčio ryšio. Tai reiškia, kad į palydovinės TV ir radijo imtuvus ar „Wi-Fi“ ryšio terminalus (kompiuterius, išmaniuosius telefonus, planšetes) bus siunčiamas iš anksto atrinktas interneto turinys: tarptautinės ir vietinės naujienos, „Wikipedia“ straipsniai, kai kurie žaidimai, filmai, muzikos įrašai, anglų kalbos pamokos, įvairus švietimo turinys, ūkininkams skirtos grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir t. t. Pasak „Outernet“ projekto vykdytojų, norimo turinio atranka bus vykdoma tinklo naudotojų balsavimu. Taigi, iš esmės tokios transliacijos iš dalies primins senus ir nelabai gerus „Šaltojo karo“ radijo transliacijų į užsienio šalis, kuriose totalitariniai režimai trukdė gauti įvairiapusę informaciją apie įvykius šiose šalyse ir pasaulyje, laikus.
Žinoma, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje ir kitose šalyse, kuriose prieiga prie interneto labai ribojama arba jo turinys cenzūruojamas, „Outernet“ gali tapti savotišku „langu į pasaulį“.
Tiesa, kiek sunkoka įsivaizduoti trečiojo pasaulio šalių ūkininkus, kurie grūdų supirkimo kainas ar orus norėtų sužinoti būtent per nemokamą kosminį internetą, veikiantį jų išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose...
Apie dvikrypčio palydovinio interneto ryšio galimybę MDIF atstovai kalba labai miglotai ir nurodo ją esant tolimu projekto tikslu. Tai suprantama, nes techniškai labai sunku įsivaizduoti, kaip koks nors operatorius galėtų užtikrinti prieigą prie į „Outernet“ panašaus tinklo per išmaniųjų telefonų ar planšečių naudojamą „Wi-Fi“ ryšį. Nelabai aišku, kaip „Outernet“ kūrėjai bandys išspręsti „Wi-Fi“ signalų perdavimo iš orbitos kokybės problemą.
Nešiojamųjų „Wi-Fi“ įrenginių ryšio aprėptis, lyginant su 200 km aukštyje skriejančiais „Outernet“ palydovais, yra mikroskopinė. Gal bus naudojami aerostatuose ar bepiločiuose orlaiviuose įrengti „Wi-Fi“ retransliatoriai? Ar antžeminės retransliavimo stotys? Kokia tikimybė, kad visos šalys, kuriose cenzūruojamas internetas, leis jas įrengti savo oro erdvėje ar teritorijoje? Taip pat neaišku, kaip „Outernet“ kūrėjai ketina išspręsti savo radijo signalų stiprumo problemą šiuolaikinių miestų sąlygomis: jei jie bus silpni, transliacijos praranda prasmę, jei stiprūs, kels trikdžius, o tai privers atitinkamai reaguoti tų šalių vyriausybes.
Didelių klausimų kelia ir finansiniai „Outernet“ tinklo kaštai. „CubeSat“ palydovai, nors ir palyginti pigūs bei kompaktiški, orbitoje veikia neilgą laiką, juos būtina keisti naujais, o jų gamyba ir iškėlimas į orbitą pareikalaus tikrai solidžių lėšų. Nereikia užmiršti ir su antžeminių stočių tinklu susijusių išlaidų.
Kaip bebūtų, „Outernet“ idėja yra įdomi, nors iš pirmo žvilgsnio ir nelabai reali. Belieka palinkėti „Outernet“ kūrėjams sėkmės, o nemokamo kosminio interneto visiems Žemės gyventojams idėja yra tokia patraukli, jog neverta abejoti, kad ją įgyvendinti bus bandoma dar ne kartą.
