Tik 10 proc. Baltijos šalių organizacijų naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis ir tik 1 proc. planuoja pradėti naudotis. Procentas tikrai nedidelis, bet tokie tyrimo rezultatai. Galbūt galima kabinėtis dėl tyrimo atlikimo metodikos, bet nemanau, kad dėl to padaugės organizacijų besinaudojančių debesų kompiuterijos paslaugomis Lietuvoje. 
Tik 10 proc. Baltijos šalių organizacijų naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis ir tik 1 proc. planuoja pradėti naudotis. Procentas tikrai nedidelis, bet tokie tyrimo rezultatai. Galbūt galima kabinėtis dėl tyrimo atlikimo metodikos, bet nemanau, kad dėl to padaugės organizacijų besinaudojančių debesų kompiuterijos paslaugomis Lietuvoje.
Geriau panagrinėkime kokias debesų kompiuterijos paslaugas siūlo teikėjai Lietuvoje. Peržiūrėjus kelių teikėjų paslaugas matyti, kad jos nelabai kuo ir skiriasi. Visi siūlo virtualius serverius, rezervinių duomenų kopijų saugojimą, el. paštą („Microsoft Exchange“ pagrindu), dokumentų saugojimą („Microsoft SharePoint“ pagrindu), virtualias darbo vietas ir t. t.
Su kuo būtų galima palyginti debesų kompiuterijos paslaugas? Gal su audinių parduotuve, kurioje rasite įvairios sudėties ir spalvų medžiagas, sagų, užtrauktukų ir kitų įvairių aksesuarų. Kas perkasi audinių parduotuvėse? Siuvėjai, žmonės, nerandantys tinkamo dydžio drabužio parduotuvėje, tie kas nori unikalaus drabužio.
Panašiai atrodo ir debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai Lietuvoje. Jie nesiūlo IT paslaugų orientuotų į galutinį naudotoją, o siūlo tam tikras „Lego“ kaladėles iš kurių, galima bandyti kažką susikonstruoti.
Kitaip sakant, IT vadovas ar specialistas nuomojasi virtualų serverį, vėliau susiranda kas jame įdiegs reikalingą IT sprendimą arba programinę įrangą ir, galiausiai, sprendžia – kas visa tai prižiūrės. Kiek laiko užtruks, kol įdiegtu IT sprendimu pradės naudotis organizacijos darbuotojai? Analizė, projektavimas, diegimas... Visiems darbams gali prireikti ir kelių mėnesių.
Kodėl nedaug organizacijų naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis? Mano manymu, viena iš priežasčių yra ta, kad debesų kompiuterijos teikėjai suteikia tik dalį paslaugų, kurios reikalingos IT vadovams, jog jie galėtų teikti IT paslaugas organizacijoje.
IT vadovai yra IT paslaugų teikėjai savo organizacijose, kurių vienas iš tikslų užtikrinti veiklos automatizavimą, tam panaudojant IT. Teikėjai turėtų siūlyti IT paslaugas, orientuotas į galutinį organizacijos IT paslaugų naudotoją bei galimybę IT vadovams ar specialistams šias IT paslaugas valdyti per savitarnos portalą.
IT paslaugos orientuotos į galutinį naudotoją:
- ryšių su klientais valdymo, pardavimų valdymo, organizacijos išteklių valdymo, buhalterinės apskaitos, projektų valdymo, darbo užmokesčio, personalo valdymo IT paslaugos;
- el. pašto ir bendradarbiavimo, vaizdo konferencijų, vidinio ir/arba išorinio portalo IT paslaugos;
- centralizuoto naudotojų teisių ir prieigos valdymo, failų saugojimo, dokumentų valdymo, spausdinimo, interneto, saugaus nuotolinio prisijungimo IT paslaugos.
Debesų kompiuterija turėtų padėti teikti visavertes IT paslaugas, kurios yra orientuotos į galutinį naudotoją. Gaunant tokias IT paslaugas nereikia rūpintis technine ir programine įranga, IT sprendimų įdiegimu ir priežiūra.
Galimybė tiesiog užsisakyti ir naudotis IT paslaugomis ir gauti tokias naudas kaip:
- lankstus apmokėjimas už IT paslaugas;
- jokių investicijų į techninę ir programinę įrangą;
- galimybė greitai gauti IT paslaugas;
- nereikia rūpintis IT infrastruktūra ir jos priežiūra;
- IT paslaugos tarpusavyje integruotos, o tai leidžia pasiekti vientisumą.
Manau, kad IT paslaugos orientuotos į galutinį naudotoją būtų labiau patrauklios IT vadovams ar specialistams ir organizacijų besinaudojančių debesų kompiuterijos paslaugomis bus žymiai daugiau nei 10 proc.
Tik laiko klausimas kada debesų kompiuterija taps tiesiog kompiuterija ir bus technologinė platforma IT paslaugų teikimui.
