Socialiniame tinkle „Facebook“ cirkuliuojančios melagingos žinutės pasižymi įvairiomis emocijų spalvomis. Jos siekia suvirpinti jūsų širdžių stygas, sugundyti jūsų smalsiąją pusę ar pakurstyti pykčio liepsnas bei baimę. Svetainė huffingtonpost.com pateikia kelis populiariausius ir kartais pavojingus triukus, kurie naudojami tinkle „Facebook“. Būkite atsargūs!
Socialiniame tinkle „Facebook“ cirkuliuojančios melagingos žinutės pasižymi įvairiomis emocijų spalvomis. Jos siekia suvirpinti jūsų širdžių stygas, sugundyti jūsų smalsiąją pusę ar pakurstyti pykčio liepsnas bei baimę. Svetainė huffingtonpost.com pateikia kelis populiariausius ir kartais pavojingus triukus, kurie naudojami tinkle „Facebook“. Būkite atsargūs!
„Jie nenori, kad sužinotumėte, kokias iš tikrųjų pasekmes turės ši katastrofa!“
Suprantama, kad po branduolinės katastrofos Fukušimoje, kurią 2011 metų kovą sukėlė stiprus žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis, kilo milžiniška panikos banga. Pasauliui kėlė nerimą ne tik nelaimės vietoje atsidūrusių žmonių sveikata bei saugumas, bet ir poveikis gamtai, kuriai taip pat glėjo pakenkti radiacijos nuotėkis. Tai, žinoma, paskatino pernelyg išpūstas socialinės žiniasklaidos reakcijas, pavyzdžiui, pranešimą, jog į krantą buvo išmesta šimtai nuo radiacijos nugaišusių banginių.
Tačiau ši istorija buvo visiškai sufabrikuota. Nors širdį draskanti fotografija buvo tikra, ji buvo daryta 2010 metais, kai Naujosios Zelandijos Karikario paplūdimyje įstrigo dešimtys pasiklydusių banginių. Nors ilgalaikės Fukušimos radiacijos nuotėkio pasekmės aplinkai bei visam pasauliui dar nežinomos, minėti gąsdinimai buvo laužti iš piršto.
Baimė ir katastrofos dažnai tampa pagrindiniais apgaulių elementais. Jei skaitant „Facebook“ kažkas pradeda jums kelti šiurpą, pasistenkite gerai patikrinti tos žinutės teiginius ir šaltinį.
„Pernelyg tingite padėti realiomis pastangomis? Tuomet junkitės prie šios grupės!“
Po žemės drebėjimo Haityje, kuris nuniokojo didžiąją šalies dalį, milijonai žmonių aukojo savo laiką ir pinigus pagalbos operacijoms. Kaip ir bet kokios tragedijos atveju, atsirado tokių, kurie pasinaudojo šia nelaime, kad prasimanytų pinigų arba išgarsintų savo vardą.
Švedijoje viena „Facebook“ susikūrusi grupė tikino nusiųsianti į Haitį dvi kronas (maždaug 0,30 dolerio) už kiekvieną naują narį, prisijungusį prie grupės, kai tik jos narių skaičius pasieks 200 tūkst. Kai grupės narių skaičius galiausiai pasiekė tikslą, paaiškėjo, kad šį projektą sumanė fiktyvi organizacija, pasivadinusi Švedijos nekrofilijos asociacija.
Apgaulei iškilus aikštėn, grupė iš socialinio tinklo „Facebook“ dingo. Vienas šios apgaulės sumanytojų vienam Švedijos laikraščiui pasakojo, jog jie ėmėsi tokio projekto, „norėdami gerai pasijuokti ir išmokyti žmones kritiškai peržiūrėti savo šaltinius“. Jo teigimu, tai buvo geriausias būdas pasitarnauti pasauliui – ne realiai veiksmais (pavyzdžiui, nukreipiant žmones į patikimą labdaros organizaciją), bet „išmokyti“ vartotojus neapsigauti.
Taigi nuskambėjus didelio masto nelaimei, atsargiai vertinkite panašius skelbimus.
„Ilsėkis ramybėje, ...“
Socialiniame tinkle „Facebook“ sklando daugybė apgaulingų pranešimų apie garsių žmonių mirtį. Naujausias iš jų susijęs su Celine Dion. Tačiau nesirūpinkite: ji gyva ir sveika. Labiausiai pribloškusi reakcija į pranešimą apie mirtį užfiksuota 2012 metais, kai internetu kaip miškų gaisras pasklido gandai, jog šį pasaulį paliko amerikiečių komikas, laidų vedėjas ir mokslininkas Billas Nye.
Jo atminimui buvo sukurta nesuskaičiuojama daugybė puslapių, kurių gerbėjais tapdavo šimtai tūkstančių žmonių, toliau dalijęsi jais tarp savo draugų. Ir staiga paaiškėja, kad B. Nye yra gyvas! Šiek tiek stebina tai, kad jis melagingų pranešimų apie mirtį objektu tampa ne pirmą kartą.
Kiekviena panaši apgaulė dažnai būna grįsta paslaptimi. Sklandė spėlionės, kad B. Nye tokiu taikiniu tapo dėl pasipriešinimo judėjimui, pasisakančiam prieš mokslą. Galbūt priežastis ši, o galbūt ta, kad žmonės jį myli ir tariamos jo mirties atveju atsirastų minios liūdinčių.
Ši istorija gali tapti gera pamoka: jei „Facebook“ skelbiama, jog kažkas mirė, netikėkite tuo, kol šios žinios nepatvirtins patikimesnis šaltinis.
„Padėkite šiam sergančiam vaikui, spausdami „Patinka“ ir dalydamiesi šia žinute su savo draugais“
Tokie raginimai pastaraisiais metais įgavo įvairiausių formų. Šalia vaiko nuotraukos, kuriam reikia vienokios ar kitokios medicininės pagalbos, skelbiama, kad jei vartotojas paspaus „Patinka“ ir pasidalys šia fotografija ar istorija su savo draugais, tuomet „Facebook“ šiam vaikui skirs tam tikrą sumą pinigų.
Žmonės dažnai mąsto: „Negi man sunku paspausti „Patinka“ ar pasidalyti šia istorija?“. Galbūt jūs turite gerą širdį, bet daugelis „Facebook“ vartotojų nesuvokia, kad paspausdami „Patinka“ ar pasidalydami puslapiais su tokiais pavadinimais kaip „Spausk, jeigu nekenti vėžio!“ arba „Spausk, jeigu nori nutraukti pasaulyje badą!“, jie iš tikrųjų gali uždirbti pinigų asmenims, kurie visai neketina skirti šių pinigų labdarai. Sukčiai surenka tūkstančius „Patinka“, o tuomet parduoda šią paskyrą įmonei, ieškančiai greito ir lengvo būdo pasiekti tūkstančius vartotojų.
Tai padeda suprasti, kodėl sergančio vaiko nuotraukos naudojimas yra šlykštus ir smerktinas reikalas. Tai jau tapo tokia didele problema, jog tinkle „Facebook“ kuriami puslapiai pačiai kovai su tokia netoleruotina praktika. Kartais verta atidžiau rinktis, kur spaudžiate savo „Patinka“!
