Atėjus tokiems laikams, kai svarbią informaciją yra saugiau laikyti „debesyje“ nei fizinėje laikmenoje, tenka apsispręsti, kokį „debesies“ tipą rinktis: viešą ar privatų. Norintys patys valdyti talpinamą informaciją ir taip jaustis saugiau, renkasi privatų „debesį“, o tie, kurie nenori daug investuoti ir turėti greitą pasiekiamumą – viešą.
Atėjus tokiems laikams, kai svarbią informaciją yra saugiau laikyti „debesyje“ nei fizinėje laikmenoje, tenka apsispręsti, kokį „debesies“ tipą rinktis: viešą ar privatų. Norintys patys valdyti talpinamą informaciją ir taip jaustis saugiau, renkasi privatų „debesį“, o tie, kurie nenori daug investuoti ir turėti greitą pasiekiamumą – viešą. Tačiau abiejų šių tipų geriausius privalumus vienija hibridinis „debesis“. Kas tai ir kokie hibridinio „debesies“ privalumai?
Hibridinis „debesis“ – debesų kompiuterijos infrastruktūra, sudaryta iš kelių tipų (privačių ir viešų) atskirų „debesų“, kurie veikia tarpusavyje. Dar praėjusiais metais dalinomės prognoze, anot kurios 2013-ieji – hibridinio „debesies“ metai. Prognozei nebuvo priežasčių neišsipildyti, nes ši debesų kompiuterijos infrastruktūra turi daug privalumų.
Visų pirma, hibridinis „debesis“ leidžia organizacijai vienu metu turėti keletą galimybių. Jei įmonės IT skyrius nori padidinti saugumo lygį ir turėti „debesyje“ patalpintos informacijos, pavyzdžiui, informacinės sistemos, klientų duomenų ar įmonės komunikavimo tarp darbuotojų priemonių, kontrolę, IT skyrius renkasi privatų (angl. – private) „debesį“. Tačiau, jei staiga prireikia dalį ar visą informaciją perkelti į trečiųjų šalių „debesį“, kad informacija būtų pasiekiama ne tik organizacijos nariams, renkamasis viešasis (angl. – public) „debesis“. Hibridas netrukdomai sudaro galimybę migruoti tarp šių dviejų pasirinkimų.
Hibridinis „debesis“ patogus ir dėl to, kad prireikus yra paprasta perkelti paslaugas nesutrikdžius jų veikimo. Pavyzdžiui, jeigu įmonė sukūrė naują paslaugą, kurią bandomojoje versijoje testuoja daugybė žmonių, perkelti jos galutinę versiją iš privataus į viešą „debesį“ arba atvirkščiai yra ne tik paprasta, bet ir nepatiriami jokie paslaugos veikimo trukdžiai, tad ja ir toliau galima sėkmingai naudotis. Taip yra todėl, kad hibridas perkėlimą atlieka išvengdamas paslaugos neveiksnumo.
Patarimas: didžiulius duomenų srautas (lankytojų ar failų sinchronizavimo) nukreipkite į viešąjį „debesį“. Taip nereikės investuoti į resursų, t. y. techninės įrangos įsigijimą, o tik apmokėti išnaudotus resursų paslaugos teikėjo „debesyje“.
Vidutinėms ir didelėms įmonėms hibridinis „debesis“ turi išskirtinę galimybę išvengti privataus serverio perpildymo dėl per didelio juo besinaudojančių naudotojų srauto. Vadinamasis „debesies sprogimo“ (angl. – cloud bursting) modelis nustačius kompiuterinių pajėgumų paklausos didėjimą automatiškai nukreipia padidėjusį užklausų srautą į viešąjį „debesį“. Tai padeda ne tik išvengti privataus „debesies“ perpildymo, bet ir neleidžia vienai ar kitai paslaugai tapti neveiksniai – išsklaidžius srautą po viešą ir privatų „debesis“, juose esanti paslauga ir toliau sėkmingai veikia.
Tiesa, svarbu paminėti, jog privataus „debesies“ svarba vis dar išlieka itin didelė. Hibridas neturi privatiems ir viešiems „debesims“ būdingų trūkumų, tačiau klientų duomenys, įmonės sistemos ir kita svarbi informacija, net ir hibride, turėtų būti talpinama privačiame „debesyje“. Tai leidžia turėti svarbiausios informacijos kontrolę savo rankose. Visas kitas sistemas (testines ar paslaugų) galima talpinti viešajame „debesyje“. Vienu ar kitu atveju, visą informacija bet kada galima sinchronizuoti tarp abiejų tipų. Tai ir yra didžiausias hibridinio „debesies“ privalumas.
