Tiems, kurie mano, jog debesų kompiuterija yra visiškai naujas, neseniai sukurtas būdas kaupti ir dalintis duomenimis, turiu blogą žinią – jūs klystate. Taip, debesų kompiuterijos terminas pradėtas naudoti ne taip ir seniai, tačiau pati šios technologijos koncepcija yra net kelių dešimtmečių senumo.
Tiems, kurie mano, jog debesų kompiuterija yra visiškai naujas, neseniai sukurtas būdas kaupti ir dalintis duomenimis, turiu blogą žinią – jūs klystate. Taip, debesų kompiuterijos terminas pradėtas naudoti ne taip ir seniai, tačiau pati šios technologijos koncepcija yra net kelių dešimtmečių senumo.
Dar 1950-aisiais metais didelėms kompanijoms ir mokslo įstaigoms prisireikė tokiu principu paremtos technologijos, kad žmonės iš įvairių kompiuterių bei kitokių prieigos prie žiniatinklio įrenginių galėtų pasiekti reikiamą informaciją. Tačiau tuomet ši idėja nepasiteisino, mat jos kaina buvo per didelė, atsižvelgiant į tų laikų kompiuterinių resursų pajėgumą.
Beveik po dvidešimties metų, 1969-aisiais amerikiečių mokslininkas J. C. R. Licklider pristatė savo idėja, pavadinimu „tarpgalaktinis kompiuterių tinklas“. Mokslininkas norėjo, kad vieną dieną žmonės galėtų pasiekti informaciją iš bet kur. O štai kitas kompiuterių mokslininkas John McCarthy yra sąvokos „dirbtinis intelektas“ sumanytojas. Dirbtinis intelektas – dar viena debesų principu paremta technologija.
Tačiau visos šios idėjos ir liko tik idėjomis iki pat 1990-ųjų, kuomet internetas pagaliau tapo pajėgus didelei žmonių masei suteikti galimybę naudotis kažkuo panašiu į debesų kompiuteriją.
1997-aisiais profesorius Ramnath Chellappa pirmasis pavartojo sąvoką „debesų kompiuterija“. Vos po dviejų metų „Salesforce.com“ tapo pirmąja svetaine, siūlančia aplikacijas ir programinę įranga internetu.
Tačiau tik sekančiame dešimtmetyje didžiosios kompanijos pradėjo rimtai žiūrėti į debesų kompiuteriją. 2002-aisiais internetinės prekybos milžinė „Amazon“ pristatė savo paslaugas, o dar po ketverių EC2 – paslaugą, kuri mažoms kompanijoms leido nuomotis kompiuterius savo aplikacijų diegimui.
Tikriausiai supratusi apie greitai artėjančią konkurenciją, „Salesforce.com“ 2007-aisiais persivadino į „Force.com“ ir pradėjo teikti paslaugą, leidžiančią kompanijoms diegti ir naudotis aplikacijomis internetu. Būtent šį metodą šiomis dienomis ir laikome vienu iš pagrindinių debesų kompiuterijos veikimo būdų.
Po metų į šią rinką įžengė tikrieji „milžinai“. „Google“ ir „Microsoft“ pristatė tokias paslaugas kaip „Google Apps“ ir „Windows Azure“. Pirmoji itin išpopuliarėjo dėl itin gilios integracijos į kitas „Google“ paslaugas, patogaus valdymo ir plataus suderinamumo. Iki šiol „Google“ debesų paslaugos yra vienos iš populiariausių. Ne ką mažiau joms nusileidžia 2010-aisiais rinkai pristatyta kompanijos „Apple“ debesų kompiuterijos paslauga „iCloud“.
Kaip matome, dabar vadinama debesų kompiuterijos technologija, jau gerokai prieš mums pradėjus naudotis kompiuteriais, turėjo prototipų. Tiesa, bėgant metams jie vis tobulėjo ir šiandien mes matome tai, kas buvo kuriama ne vieną ir ne du metus. Kaip manote ar debesų kompiuterija pakeitė mūsų naudojimąsi technologijomis? Ar tai keis mūsų įpročius ateityje?
