Įmonėms vis daugiau dėmesio skiriant apsaugai nuo neteisėto duomenų nutekinimo ir paviešinimo, saugumo specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į duomenų praradimą – dar vieną stiprėjančią verslo saugumo problemą. Pasaulinių tyrimų duomenimis, su pastarąja problema kasmet susiduria kas ketvirta verslo įmonė.
Įmonėms vis daugiau dėmesio skiriant apsaugai nuo neteisėto duomenų nutekinimo ir paviešinimo, saugumo specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į duomenų praradimą – dar vieną stiprėjančią verslo saugumo problemą. Pasaulinių tyrimų duomenimis, su pastarąja problema kasmet susiduria kas ketvirta verslo įmonė. Laiku nepasirūpinusios atsarginėmis dokumentų kopijomis, įmonės patiria milijoninius nuostolius, o kartais sumoka savu verslu.
„Galime išvardyti daug pavienių atvejų, kuomet dėl neatidumo ištrinami, ar sutrikus programinei įrangai prarandami svarbūs dokumentai ar elektroniniai laiškai. Su panašia problema susiduriame asmeniniame gyvenime, kuomet pametę telefoną prarandame kontaktus. Kad ir kokia didelė šių praradimų žala, pabandykime įsivaizduoti jos dydį netekus svarbių verslo duomenų – tiek konfidencialios informacijos, tiek su eiliniais veiklos procesais susijusių dokumentų. Žala gali būti negrįžtama“, – sakė „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Siekiant pasirūpinti visapusiška duomenų apsauga, saugumo ekspertai rekomenduoja šalia duomenų nutekinimą užkertančių sprendimų – kelių lygių apsaugą garantuojančių antivirusinių, darbo procesų stebėjimo ar slaptažodžių generavimo programų – rinktis apsaugą nuo duomenų netekimo grėsmės. Bene paprasčiausias ir patikimas apsaugos būdas – atsarginių kopijų išsaugojimas.
Saugumo ekspertų vertinimu, su įvairaus masto duomenų praradimu įmonės susiduria gerokai dažniau ir patiria daugiau nuostolių, lyginant su informacijos nutekinimo ar paviešinimo atvejais. Tai lemia tai, jog duomenis įmonės praranda tiek virusų (6 proc. duomenų netekimo atvejų) bei kitų kibernetinių atakų metu (12 proc.), tiek veikiant vadinamiesiems vidiniams faktoriams – programinės įrangos gedimo (40 proc.) bei žmogiškųjų klaidų (29 proc.) atvejais, kuomet netyčia ištrinama informacija ar prarandamas nešiojamasis kompiuteris.
Saugantis duomenų netekimo grėsmės, siūloma pasitelkti atsarginių kopijų darymo sprendimus, tokius kaip „Druva InSync“. Pilnai automatizuota įranga saugo įmonės duomenis lokalių ir nutolusių naudotojų kompiuteriuose, atkuria atsargines kopijas pagal pasirinktą datą, taip pat neleidžia kauptis pasikartojantiems, besidubliuojantiems duomenims. Be to, atsarginių kopijų programa naudoja nedidelius serverio resursus.
„Įmonės duomenų saugumą reikėtų vertinti kaip ir bet kurią kitą verslo sritį. Potencialią duomenų praradimo grėsmę ir žalą kiekviena įmonė gali apskaičiuoti pati – tereikia įvertinti galimas rizikas, investicijas į „atstatymo“ darbus ir nuostolius, kurie grėstų įmonei, jei išsipildytų nesėkmės scenarijus“, – sakė T. Parnarauskas.
Anot T. Parnaraukos, paradoksalu tai, jog vis daugiau dėmesio skirdamos IT sistemų, tarp jų ir duomenų bazių apsaugai nuo galimų išorinių pavojų, įmonės gerokai rečiau įvertina vidines grėsmes. Pasaulinių tyrimų duomenimis, didžioji dauguma įmonių nesaugo atsarginių duomenų kopijų. Ekspertų teigimu, net 50 proc. jų visiško duomenų netekimo atveju tektų nutraukti veiklą bent keliems metams, norint atkurti įprastinius veiklos procesus.
Kiek mažesnė duomenų praradimo rizika gresia įmonėms, veikiančioms „debesyje“, t.y. naudojančioms virtualaus biuro priemones, tokias kaip „Google Apps“. Virtualaus biuro suteikiama duomenų saugykla garantuoja apsaugą nuo didžiosios dalies rizikos faktorių – duomenų netekimo programinės įrangos gedimo ir kompiuterio netekimo atvejais.
