Gruodžio pradžioje vykusioje „LeWeb“ konferencijoje, tyrimų bendrovės „Forrester Research“ vadovas Džordžas Kolonis įžiebė audringą diskusiją teigdamas, kad programėlės ateityje pakeis internetą. Anot jo, tai neišvengiama dėl išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių augimo bei pačių programėlių patogumo.
Gruodžio pradžioje vykusioje „LeWeb“ konferencijoje, tyrimų bendrovės „Forrester Research“ vadovas Džordžas Kolonis įžiebė audringą diskusiją teigdamas, kad programėlės ateityje pakeis internetą.
Anot jo, tai neišvengiama dėl išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių augimo bei pačių programėlių patogumo.
Jungtinėse Valstijose jau daugelis žmonių gali apsieiti be pasaulinio voratinklio, naudojantis vien tik programėlėmis: „Facebook“, „Twitter“, „Skype“, „The New York Times“.
Vienas aršiausių prezentacijos kritikų buvo RSS (patogi tekstų prenumeravimo funkcija) pionierius Deivas Vinteris. Jis programėles lygino su CD-ROM optiniais įrenginiais, kurie tiesiog papildė kitus panašius įrenginius (turima omenyje, jog programėlės taip pat tik papildys internetą).
Atviros ir uždaros sistemos
Džordo Kolonio prognozė gali skambėti labai patraukliai, jei užsiimate programėlių kūrimu ar jūsų verslas stipriai nuo jų priklausomas.
Programėlės yra naudingos todėl, kad suteikia naują ir labai patogų kanalą su vartotojais. Jis gali būti naudojamas ir išskirtinėms paslaugoms apmokėti, pvz., kokybiškam turiniui.
Bet kai kurie technologijų „veteranai“ netiki programėlių perspektyva, nes „programėlių ekosistema yra kaip daug tarpusavyje nesusijusių salelių“, – teigia Deivas Vinteris. Programėlės veikia tik tam tikrose platformose, kurios yra uždaros.
Štai, ką dar sako Vinteris:
„Jei negaliu kontaktuoti su išoriniu pasauliu, negali būti kalbos apie interneto pakeitimą. Toks teiginys kvailas tiek, kiek pasakymas, jog tau nereikia vandenyno prekybai vykdyti – tu turi vonią.“
Leidybos namų „Federated Media“ įkūrėjas ir vadovas Džonas Batelis pasitelkia panašius argumentus. Anot jo, internetas yra sėkmingas dėl savo atviros sistemos, kuri paremta tam tikrais standartais – todėl internete lengva keistis informacija. Tuo tarpu programėlių platformos yra kaip sodai, atskirti didžiulėmis sienomis. Norint patekti į tą sodą, reikia leidimo.
Internetas mirė, tegyvuoja internetas!
Kaip pastebėjo Vineris, diskusijos dėl programėlių ir interneto vyksta jau ne pirmą kartą ir ateityje jų tikrai netrūks. Viskas prasidėjo nuo provokuojančios „Wired“ žurnalo publikacijos, kurios pavadinimas ne mažiau provokuojantis – „Internetas mirė. Tegyvuoja internetas!“
Į šią publikaciją sureagavo vienas interneto sukūrėjų seras Timas Bernersas Ly. Anot jo, programėlių didėjimo tendencija yra visiškai neigiama, nes jos priklauso įtakingoms korporacijoms, kaip „Apple“ ar „Google“. Tai nėra demokratiškas įrankis.
Vienas didžiausių programėlių pranašumų prieš internetą yra didesnės techninės galimybės. Tarkim, žaidimai. Ar įmanoma sukurti internetinį žaidimą („Flash“ technologija nėra internetas)? Sunku įsivaizduoti visiškai internetinį žaidimą. Išimtis būtų vizualizacijų neturintys RPG.
Kitas pavyzdys gali būti socialinis tinklas „Path“. Jo įkūrėjai pripažįsta, kad vykdyti veiklą programėlėje buvo nuspręsta dėl patogumo. Jei norite pasikeisti profilio nuotrauką, galite per keletą sekundžių nusifotografuoti ir paspaudus vieną mygtuką profilio nuotrauka bus atnaujinta. Paprasta ir patogu.
Idealiu atveju, programėlės ir internetas papildys vienas kitą ir „nekonfliktuos“. Jeigu ateityje tarp šių platformų bus nubrėžti aiškūs standartai, mums, vartotojams ir gamintojams, atsiras daugiau galimybių.
