Lietuvoje esančios komercinės informacijos vertė jau gali pranokti šalies bendrąjį vidaus produktą, kadangi valstybės ūkis aptarnauja ne tik šalies, bet ir užsienio gyventojų poreikius, vertina UAB „Baltnetos komunikacijos“ rinkodaros skyriaus vadovas Modestas Ancius. Tačiau nuo duomenų praradimo rimtai nukentėjusios įmonės tik po laiko atranda sprendimus, leidžiančius sėkmingai išvengti tokių nuostolių. 
Lietuvoje esančios komercinės informacijos vertė jau gali pranokti šalies bendrąjį vidaus produktą, kadangi valstybės ūkis aptarnauja ne tik šalies, bet ir užsienio gyventojų poreikius, vertina UAB „Baltnetos komunikacijos“ rinkodaros skyriaus vadovas Modestas Ancius. Tačiau nuo duomenų praradimo rimtai nukentėjusios įmonės tik po laiko atranda sprendimus, leidžiančius sėkmingai išvengti tokių nuostolių.
„Skaičiuojant pagal tai, kokią žalą galėtų padaryti Lietuvoje esančių duomenų praradimas arba jų panaudojimas ne pagal paskirtį, galima teigti, kad Lietuvoje esančių duomenų vertė jau pranoksta Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (t. y. 93 939 mln. Lt 2010 m.) . Pakaktų vien finansinių institucijų, čia įkūrusių paslaugų centrus, lietuviams patikėtų duomenų vertės, jau nekalbant apie tai, kokia svarbi informacija ir žinios sukuriamos vietos įmonėse“, – teigia M. Ancius.
Nors informacija ir ryšiai sukuria apie 3 % Lietuvos ekonomikos, tačiau informacinių technologijų ir informacijos vertė ūkiui, anot jo, yra daug didesnė nei ši dalis. Mat šiandienėje ekonomikoje technologijos naudojamos praktiškai visuose sektoriuose, tačiau BVP rodiklis neatspindi įmonių ar vyriausybės sukurtos informacijos vertės. Į BVP įskaičiuojama tik galutinė visų prekių ir paslaugų vertė, atitinkamai ji priskiriama „sąskaitą išrašiusiam“ sektoriui.
„BVP suveda visas išrašytas sąskaitas į vieną, tačiau be žinių nebūtų galima išrašyti nei vienos sąskaitos. BVP rodiklis neišskiria, kokią dalį parduotų produktų vertės sudaro prie kompiuterių praleistas darbuotojų laikas ar jų sukurta informacija. BVP rodikliui svarbi tik galutinė produkto kaina. Pvz., jei įmonė veikia farmacijos sektoriuje ir parduoda vaistus, BVP neatspindės darbuotojų sukurtų inovacijų pasitelkiant technologijas, jei įmonė jų neperleidžia kitiems“, – aiškina M. Ancius. Informacijos vertė, pasak M. Anciaus, paaiškėja tik tuomet, kai ji prarandama ar panaudojama netinkamai. Kitas rodiklis informacijos vertei nustatyti – įvertinti, kiek rinka būtų pasirengusi sumokėti, kad tą informaciją gautų.
Neįvertina informacijos saugumo
Lietuvoje organizacijos dažniausiai nedaro jokių turimų duomenų atsarginių kopijų vertindamos, kad atsarginių kopijų techninė ir programinė įranga brangiai kainuotų. Tačiau vos vienas duomenų praradimo incidentas gali kainuoti verslą, kai tuo tarpu siūlomų inovatyviausių duomenų apsaugos sprendimų kaina būtų nepastebima tarp kitų įmonės išlaidų eilučių.
Iškalbingi JAV duomenys rodo, kad 60 % kritinių duomenų netekusių įmonių užsidaro per 6 mėn. nuo įvykusio incidento. Tuo tarpu per metus bankrutuoja net 93 % įmonių, kurios dėl nenumatytų aplinkybių netenka nuosavų duomenų centrų, teigiama Vašingtone įsikūrusios Nacionalinės archyvų ir dokumentų administracijos (angl. NARA) tyrime. Kasmet vidutiniškai 6 % visų kompiuterių netenka dalies ar visų duomenų.
Aleksandras Jankevičius, atstovaujantis UAB „Provisus“, tikina, kad vieno serverio duomenų vertė aprašoma šešiaženkliais skaičiais, o duomenų netekimas reikštų itin didelius nuostolius bet kuriai kompanijai. Per visą pasaulį nuaidėjo 2008 m. vasario 3 d. įvykęs incidentas, kuomet dėl „nulūžusio“ Šiaurės šalių telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ serverio trys šimtai tūkstančių vartotojų prarado dalį laiškų elektroninio pašto dėžutėse, kadangi nebuvo padarytos atsarginės duomenų kopijos. Įmonė vien kompensacijoms klientams atseikėjo apie 10 mln. JAV dolerių, nevertinant reputacijai padarytos žalos.
„Baltnetos komunikacijos” klientams pradėjo siūlyti debesų kompiuterijos pagrindu veikiančias verslo duomenų atsarginių kopijų internetu paslaugas, tad įmonėms nereikia investuoti nei į techninę, nei į programinę įrangą. Paslauga apmokama tik pagal sunaudotus išteklius – kiek informacijos saugoma. Paprastas valdymas leidžia daryti automatines duomenų atsargines kopijas ir serveriams, ir asmeniniams kompiuteriams, ir duomenų bazėms, nepriklausomai nuo operacinės sistemos.
„Dabar netekus duomenų vien paprasčiausias duomenų atkūrimas iš kietojo disko kainuoja tūkstančius litų, užtrunka savaites, tačiau net ir tuomet sėkmė nėra garantuota. Palyginimui, atsarginių kopijų į nutolusį serverį paslaugų kaina prasideda nuo 49 Lt per mėnesį, o duomenys bus saugiai patalpinti tarptautinius saugumo standartus atitinkančiame duomenų centre ir prieinami tik pačiam klientui“, – teigia M. Ancius.
Pakanka serveryje arba kompiuteryje įdiegti programą, valdymo skydelyje nurodyti, kokius duomenis ir kaip dažnai kopijuoti, bei būti užtikrintam, kad niekas kitas, išskyrus klientą, atsarginių kopijų negalės iššifruoti, numatyta galimybė apriboti kompiuterio išteklių naudojimą.
Šiuo metu, pasak M. Anciaus, dažniausiai duomenų centrų paslaugomis, susijusiomis su duomenų apsauga, naudojasi tų verslo sričių įmonės, kurioms informacija yra brangesnė nei mokestis už paslaugas. Tai itin aktualu buhalterijos, bankininkystės, draudimo, prekybos, teisės paslaugų įmonėms, internetiniams verslams, taip pat ir aptarnavimo sektoriuje veikiančioms įmonėms.
Atskirai – patikimiau
„Baltneta Online Backup“ suteikia galimybę atsargines kopijas saugoti geografiškai nutolusiame, saugiame duomenų centre. Mat atsarginės kopijos, kurios laikomos įmonės biure esančiuose serveriuose, netenka prasmės, jeigu patalpose įvyksta gaisras, jos užliejamos, ar prastai prižiūrima visas kompiuterių tinklas.
„Vien fizinis duomenų saugumas specialiai įkurtame duomenų centre yra gerokai pranašesnis, nei galėtų užsitikrinti pačios įmonės, jau nekalbant apie duomenų centro išteklių infrastruktūrą, kuri leidžia pasiekti, kad duomenų saugumas nebūtų priklausomas nuo vieno konkretaus serverio veiklos – kopijos saugomos keliuose atskiruose serveriuose“, – aiškina M. Ancius.
