Interneto reklamos ir tinklalapių atstovai piktinasi skubotu ir neapdairiu valdžios sprendimu įteisinti reikalavimą atsiklausti vartotojų, ar šie leidžia saugoti jų kompiuteriuose „cookie“ failus, identifikuojančius vartotoją. Esą įstatymas pakeistas neatsižvelgus į technines galimybes ir galimas pasekmes.
Interneto reklamos ir tinklalapių atstovai piktinasi skubotu ir neapdairiu valdžios sprendimu įteisinti reikalavimą atsiklausti vartotojų, ar šie leidžia saugoti jų kompiuteriuose „cookie“ failus, identifikuojančius vartotoją. Esą įstatymas pakeistas neatsižvelgus į technines galimybes ir galimas pasekmes.
Tokį reikalavimą numatanti Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 4 dalis įsiteisėjo prieš tris mėnesius. Nors jis jau galioja, iki šiol nėra aišku, kaip reikėtų atsiklausti vartotojų leidimo saugoti slapukais vadinamus failus jų kompiuteryje.
Anksčiau buvo rašyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija žada iki gruodžio vidurio išleisti gaires, kuriose bus paaiškinta, kaip turėtų elgtis svetainės, kad nepažeistų įstatymo. Taip pat numatoma išleisti patarimus vartotojams, kurie nenori būti identifikuojami.
Priėmė nesigilinę?
Interneto tinklalapių atstovai įstatymu įteisintus reikalavimus vadina nelogiškais. Maža to, įstatymų leidėjai pataisas priėmė nė neišklausę suinteresuotų šalių. „Įstatymas buvo priimtas nesitarus. Įstatymų leidėjai į mus nesikreipė, nepaklausė mūsų nuomonės, nepakvietė net sudalyvauti komitetų posėdžiuose. Mes apie šį įstatymą sužinojome iš žiniasklaidos. Kaip aš supratau, jis buvo priimtas skubos tvarka, kadangi reikėjo integruoti tam tikras normas, susijusias su Europos Sąjungos (ES) direktyvomis. Man atrodo, niekas Seime nepasigilino, ką jie priiminėja“, – sakė didžiuosius naujienų portalus vienijančios Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Į diskusijas nebuvo pakviestos ir internete reklamą pardavinėjančios kompanijos, kurioms „cookie“ failai yra ypač reikalingi.
Rinkos dalyviai neskuba imtis veiksmų, o analizuoja užsienio šalių patirtį ir stebi, kaip direktyvą įgyvendins kitos ES narės.
Internetas grįžtų į priešaušrį
Pagrindinė „cookie“ failų paskirtis yra vartotojo identifikavimas.
„Jie leidžia pateikti personalizuotą informaciją, palengvinti naršymą internete – įsiminti tinklalapio nustatymus, svetainės išdėstymą ir pan. Tarkime, mūsų atveju sausainėliai naudojami vartotojo nustatymams saugoti, stebėti straipsnių skaitomumo statistiką“, – sakė portalo 15min.lt vystymo skyriaus vadovas Arūnas Opulskis.
Kitą sykį žmogui užsukus į svetainę nereikia informacijos suvedinėti antrą kartą, tinklalapį jis mato tokį, kaip nusistatė.
A. Opulskis teigė, kad šiuos failus būtų korektiškiau vadinti ne slapukais, o sausainėliais, kadangi juose nėra saugoma jokia slapta informacija. Dažniausiai „cookie“ faile saugomas specialus kodas, identifikuojantis kliento naudotą naršyklę, tačiau jokios asmeninės informacijos jis neįsimena.
Jam pritarė portalo Lrytas.lt direktorius Ričardas Baltaduonis: „Tai nėra kažkokie negeri, slapti failai kompiuteryje. Jie naudingi patiems vartotojams.“
Jo teigimu, jei šių failų neliktų, internetas smarkiai pasikeistų. Tiksliau – grįžtų į priešaušrį, kai jie atsirado ir buvo integruoti interneto naršyklėse.
Maža to, reikalavimas atsiklausti lankytojų leidimo saugoti sausainėlius mažintų svetainių konkurencingumą – žmonės rinktųsi tas svetaines, kurios neerzins daugybe iššokančių lentelių.
„Jei visur įžvelgsime tik pavojus, o ne galimybes, kur mes nueisime?“, – retoriškai klausė R. Baltaduonis.
Reklama erzintų dar labiau
Jau dabar didelė dalis naršytojų skundžiasi reklamos gausa internete. Specialistai teigia, kad atsisakius „cookies“ reklamos būtų dar daugiau, dažniau būtų rodoma nedominanti reklama.
„Sausainėliai identifikuoja naršyklę, kuria prisijungta prie svetainės, ir priskiria jai unikalų kodą. Pagal tai mes galime matyti, koks tai vartotojas, į kokią reklamą jis reagavo geriau arba kokiuose tinklalapiuose lankėsi. Tačiau mes galime matyti tik tuos tinklalapius, kuriuose jis matė mūsų reklamas. Atsižvelgdami į tai mes galime pateikti jam įdomesnę, naudingesnę reklamą“, – sakė tarptautinio interneto reklamos tinklo „TradeDoubler“ atstovybės Lietuvoje direktorius Renatas Jakubonis.
Netekus galimybės išsaugoti „cookie“ failus, klientams būtų rodoma nesusijusi reklama, padaugėtų agresyvios reklamos. Pvz., dažniau tektų išjunginėti visą naršyklės langą „uždengiančias“ reklamas, mat šiuo metu jos dažniausiai rodomos tik kai vartotojas užeina į svetainę pirmą kartą.
Atpažįsta naršyklę, ne žmogų
R. Jakubonis pabrėžė, kad sausainėliuose nėra saugoma jokia asmeninė informacija, pvz., žmogaus vardas, pavardė ar adresas. „Mes nežinome, kas sėdi prie kompiuterio, nes, įsivaizduokite, interneto kavinėje prie to paties kompiuterio gali prisėsti 20 žmonių per dieną. Mes tik žinome, kad tai yra ta pati naršyklė. Identifikuoti vartotojo mums neįmanoma, taigi bijoti, kad bus paimti kokie nors asmens duomenys, nėra pagrindo“, – sakė jis.
Tiesa, jei vartotojas užsiregistravo interneto svetainėje ir nurodė savo tikrąją pavardę, ši svetainė gali susieti jo asmeninę informaciją su naršymo internete įpročiais. Trečiosioms šalims, pvz., reklamos agentūroms, tokia informacija nėra prieinama.
Išjungti nesunku
Pašnekovai pastebėjo, kad visos interneto naršyklės leidžia patiems vartotojams nusistatyti, ar saugoti sausainėlius, kada juos ištrinti arba apskritai nepriimti „cookies“ ir naršyti anonimiškai.
„Žmonės turi visas galimybes nusistatyti tokius parametrus, kokius jie nori. Kelti kažkokius papildomus reikalavimus yra nelogiška. Tai tas pat, kaip aiškinti, kad štai, čia vinis, čia plaktukas, tu gali paėmęs plaktuką įkalti vinį. Tie, kas naršo internete tokius dalykus turėtų žinoti, čia yra kaip dukart du. Galų gale, patarti visada gali labiau patyrę žmonės“, – teigė R. Baltaduonis.
Paprastai sausainėlių valdymo parametrai reguliuojami per naršyklės nustatymus. Pvz., „Internet Explorer“ sausainėliai valdomi pasirinkus „Internet Options“ (liet. interneto nustatymai). Pagrindiniame lange pasirinkus „Delete browsing history“ (ištrinti naršymo istoriją) galėsite ištrinti „cookie“ ir kitus svetainių išsaugotus failus, o „Privacy“ (privatumas) kortelėje – nustatyti, kokius sausainėlius svetainės gali išsaugoti, kada jie ištrinami ir kt.
„Mozilla Firefox“ sausainėliai taip pat valdomi per nustatymus, „Privacy“ (privatumas) kortelę.
„Google Chrome“ vartotojai privatumo nustatymus gali rasti naršyklės adreso laukelyje įrašę „chrome://settings/advanced“.
