Stebėjimai rodo, kad dauguma piratinės produkcijos į Lietuvą atkeliauja iš kaimyninės Rusijos, priklausančios vienoms aktyviausiai programinę įrangą falsifikuojančių šalių. „Microsoft Lietuva“ pristato vartotojams neseniai atlikto tyrimo rezultatus, parodančius, kokią žalą gali patirti piratinėmis „Windows“ kopijomis besinaudojantys vartotojai. 
Stebėjimai rodo, kad dauguma piratinės produkcijos į Lietuvą atkeliauja iš kaimyninės Rusijos, priklausančios vienoms aktyviausiai programinę įrangą falsifikuojančių šalių. „Microsoft Lietuva“ pristato vartotojams neseniai atlikto tyrimo rezultatus, parodančius, kokią žalą gali patirti piratinėmis „Windows“ kopijomis besinaudojantys vartotojai.
„Microsoft“ užsakymu neseniai Rusijoje buvo atliktas tyrimas kiek saugios vartotojams yra „Windows“ operacinių sistemų kopijos, kurias neteisėtais būdais galima įsigyti turguje arba parsisiųsti per failų apsikeitimo svetaines. Tyrimo metu informacijos saugumo bendrovė „Group IB“ išanalizavo 177 operacinių sistemų „Windows XP“, „Windows Vista“ ir „Windows 7“ nelegalias kopijas. Iš jų 135 falsifikuotos „Windows“ kopijos buvo parsisiųstos iš tinklapio RuTracker.org (buv. torrents.ru) arba kitų piratinių failų saugyklų. Dar 42 operacinių sistemų kopijos buvo įsigytos iš turgaus prekeivių DVD arba CD laikmenose. Skenuojant kiekvieną operacinės sistemos kopiją buvo tikrinamas jos autentiškumas. Po to tiriamos programos buvo diegiamos kompiuteriuose ir vertinama jų veikimo kokybė.
Beveik trečdalis nelegaliai parsisiųstų „Windows“ kopijų išvis neveikia
Ekspertizė parodė, kad net 94 proc. visų piratiniu būdu sukurtų „Windows“ kopijų turėjo operacinės sistemos aktyvavimo „apėjimo“ programėles. Pasak saugumo specialistų, tai sumažina programinės įrangos veikimo patikimumą. Be to, dar 7 proc. atvejų buvo papildomai įdiegta programinė įranga, skirta šnipinėti ir pasisavinti vartotojo asmeninę informaciją: dokumentus, slaptažodžius, prisijungimo ir identifikavimo kodus.
96 proc. operacinių sistemų, kurias buvo galima parsisiųsti iš apsikeitimo failais tinklapių, buvo pakeistas originalus programinės įrangos kodas. Tai reiškia, kad šiose programinės įrangos kopijose gali būti potencialiai žalingų vartotojams programų. Virusai ir „trojanai“ buvo aptikti 6 proc. piratinių operacinių sistemų. Dauguma jų taip pat skirti sekti vartotojo veiksmus internete ir pasisavinti asmens duomenis. Ekspertus nustebino tai, kad net 29 proc. nelegalių „Windows“ kopijų, parsisiųstų internetu, išvis neveikė.
Nusikaltėlių masalu tampa elektroninės bankininkystės vartotojai
Įvertindama aukščiau pateiktus faktus, „Microsoft Lietuva“ siekia informuoti vartotojus apie naudojimosi nelegaliomis „Windows“ kopijomis pavojus. Įsidiegiant falsifikuotą operacinę sistemą gyventojams keletą kartų padidėja rizika tapti kenkėjiškų programų aukomis. Kaip teigia „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas, piratine produkcija besinaudojantys vartotojai praktiškai savo noru suteikia asmeninę informaciją tretiesiems asmenims. Tyrimas parodė, kad kas ketvirta (25 %) programinės įrangos kopija buvo „papildyta“ žalingomis programomis, o 12,5 % visų DVD ir CD laikmenų turėjo programėles, kuriomis naudojamasi norint pasisavinti kompiuteryje esančią informaciją.
Vartotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad dalis turguose įsigytų CD ir DVD laikmenų turėjo ne galutines, o bandomąsias („beta“) operacinių sistemų versijas. „Jaučiame pareigą perspėti vartotojus apie juos tykančius pavojus, – sakė M. Glodas. – Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį žmogų, kuris nesinaudotų kompiuteriu. Dar labiau naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais skatina elektroninės bankininkystės populiarėjimas, tad žmonės vis dažniau tampa nusikalstamo pasaulio masalu.“ Jam pritaria R. Šimulevičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos Intelektinės nuosavybės skyriaus vadovas. Jo teigimu, nusikalstama veikla sparčiai persikelia į elektroninę erdvę, todėl vartotojai turi būti itin akylūs ir rimčiau rūpintis savo asmeniniu ir finansiniu saugumu.
Pasak R. Šimulevičiaus, vienas iš itin populiarių nusikalstamos veikos modelių yra falsifikuotos programinės produkcijos gamyba ir platinimas savo kontroliuojamais „mažmeninės prekybos“ kanalais. Susigundę neva „nemokama“‘ programine įranga vartotojai net nesusimąsto, kad rizikuoja prarasti visus sąskaitose turimus pinigus ir tapti kitų nusikaltimų aukomis.
Gyventojai raginami atidžiai rinktis programinę įrangą
„Microsoft Lietuva“ ragina gyventojus būti itin atidiems, kai programinė įranga įsigyjama iš nepatikimų šaltinių. Pasak saugos specialistų, piratine operacine sistema itin pavojinga naudotis tais atvejais, kai ji buvo įdiegta į kompiuterį iki įdiegiant antivirusines ir kitas saugos programas. Iš anksto įterptų virusų ir kitų kenkėjiškų programų saugumo programos gali ir neaptikti.
Atliktos analizės pagrindu bendrovės „Group IB“ ekspertai nustatė keletą pagrindinių pavojų, kylančių naudojantis piratine produkcija: 1) kenkėjiška programinė įranga, „įskiepyta“ į DVD ar CD laikmeną; 2) kenkėjiškos programos, įterptos į aktyvavimo priemones; 3) operacinės sistemos „praturtinimas“ kodu, kurio saugos ir antivirusinės programos neatpažįsta kaip žalingo. Esant bent vienam iš paminėtų atvejų, vartotojas patiria realų pavojų netekti savo informacijos ir vėliau nukentėti finansiškai.
Ypatingą dėmesį tyrėjai atkreipia į aplinkybę, kad išankstinis antivirusinis nelegalių programų skenavimas dar nereiškia, jog nepageidaujamo pobūdžio programų nebus aptikta vėliau. Todėl falsifikuotos programinės įrangos naudojimas visada susijęs su gana aukšta rizika vartotojams. „Reguliari programinės įrangos ekspertizė, ar įranga atitinka licencijavimo sąlygas, leidžia vartotojams laiku aptikti pavojus vartotojų informacijos saugumui, – teigė bendrovės „Group IB“ vadovas Igoris Sačkovas. – Piratavimas sukelia didžiulę finansinę žalą ne tik programinės įrangos kūrėjams, bet ir vartotojams. 60 proc. visų incidentų, kuriuos tyrė mūsų kompanijos ekspertai, kilo būtent dėl naudojimosi piratine programine įranga.“
