Kas skatina dalytis su kitais interneto turiniu?

JAV dienraščio „The New York Times“ užsakymu bendrovės „Customer Insight Group“ ir „Latitude Research“ atliko tyrimą, atskleidžiantį psichologines priežastis, skatinančias interneto vartotojus dalytis su kitais aptiktu įdomiu skaitmeniniu turiniu – filmais, nuotraukomis, tekstais, programomis ir kitais dalykais.

Būtent dėl noro pasidalyti su kitais internete žaibiškai išpopuliarėja mėgėjiški vaizdo filmukai, per dieną susilaukiantys milijonų žiūrovų, per šimtus ir tūkstančius kompiuterių keliauja vienos ir tos pačios linksmos istorijos ar nuotraukos. Psichologai mano, kad žmonės nuo seniausių laikų yra linkę dalytis vieni su kitais, tačiau informacijos amžius šį pomėgį (ar poreikį) nepaprastai sustiprino. Mokslininkai apskaičiavo, kad dabar kas 2 dienas mes sugeneruojame tokį informacijos kiekį, koks buvo sukuriamas nuo seniausių laikų iki pat 2003 metų.

Statistika, beje, nuolat senstanti, liudija, kad per 60 sekundžių mes aptinkame ir pasidalijame su kitais milžiniškais interneto turinio kiekiais visais įmanomais jo pavidalais – videoįrašais, tekstais, nuotraukomis, garso įrašais. Interneto vartotojai per minutę pateikia apie 700 000 raktažodžių interneto paieškos sistemoms, įkelia 600 filmukų į „YouTube“, pasidalija 80 000 „Facebook“ paskelbtų žinučių. Pasak tyrėjų, dabar mes keičiamės didesniu turinio kiekiu, gautu iš nepalyginamai gausesnių šaltinių, su pačiu didžiausiu žmonių skaičiumi nei bet kada anksčiau.

Keitimasis informacija su kitais tapo labai galingu rinkodaros įrankiu, nes savo draugų nuomone apie prekes ir paslaugas mes linkę pasitikėti labiau, nei gamintojų ar reklamuotojų informacija. „The New York Times“ užsakyto tyrimo autoriai be kita ko norėjo išsiaiškinti, kodėl tokios reklaminės kampanijos kaip „Will It Blend“ ar „Old Spice“ buvo tokios sėkmingos ir kodėl interneto vartotojai šiomis reklamomis taip keitėsi vieni su kitais.

Išnagrinėję interneto vartotojų apklausų duomenis tyrėjai nustatė 5 pagrindinius motyvus, skatinančius dalytis su kitais turiniu internete, ir šešis tai darančių žmonių psichologinius tipus. Šie rezultatai gali būti labai svarbūs rinkodaros specialistams, norintiems suprasti, kodėl jų pateiktas turinys „automatiškai“ platinamas (arba ne) internete.

Tyrėjų manymu, keitimąsi interneto turiniu skatina šios priežastys:

1. Noras supažindinti kitus su vertinga informacija ir pramoginiu turiniu.
2. Siekis „pristatyti" save kitiems.
3. Noras stiprinti ir plėtoti tarpusavio santykius.
4. Savirealizacijos poreikis. Noras pareikšti nuomonę apie priežastis ir prekių ženklus.

Be to, tyrimą atlikę psichologai identifikavo šešis pagrindinius interneto turiniu linkusių keistis žmonių tipus. Pirmasis iš jų – Altruistai. Jie paprasčiausiai trokšta būti naudingi kitiems, padėti, būti paslaugūs, ir dažniausiai turinį platina elektroniniu paštu.

Antrasis tipas – Karjeristai. Daugiausia jų galima aptikti „LinkedIn“ socialiniame tinkle, kur vartotojai dalijasi profesionaliais patarimais ir idėjomis apie tai, kaip jų bendrovės gali padėti savo klientams.

Po jų seka Bumerangininkai. Jie turiniu keičiasi tik dėl to, kad nori gauti atsaką. O kadangi nori jį „dokumentuoti„, dažniausia naudojasi „Twitter“ ar „Facebook“.

Ketvirtasis tipas – Hipsteriai. Jie nori pasirodyti esantys kūrybingi ir novatoriški, visada apsupti originalių idėjų. Hipsteriai rečiau naudoja el. paštą ir dalijimąsi interneto turiniu laiko saviraiškos dalimi.

Penktasis tipas – Tarpininkai. Tai planuoti ir naudą skaičiuoti mėgstantys interneto vartotojai. Pavyzdžiui, gavę pasiūlymą pasinaudoti nuolaida jie pasidalija juo su kitais, mainais tikėdamiesi naudos sau.

Ir pagaliau šeštasis tipas: tai Išrankieji. Jie neskuba užkimšinėti interneto eiline baitų siunta, kol neįsitikina, kad informacija, kuria jie norėtų pasidalinti su kitais, bus tikrai įdomi ir naudinga jos gavėjams. Paprastai susisiekimui naudojamas elektroninis paštas.

Tyrimo išvadose taip pat pateikiami patarimai, ko reikėtų siekti, jie norite, kad jūsų idėjos ir turinys sėkmingai plistų internete. Pirmiausia, sako psichologai, reikia siekti pasitikėjimo: tai slenkstis į sėkmingą turinio platinimą. Antra, viskas turi būti paprasta, sudėtingumas, painumas, ilgi aiškinimai ar įtikinėjimai tikrai nepadės. Trečia, reikia apeliuoti į žmonių humoro jausmą. O galiausiai reikia pasistengti sudaryti skubios informacijos įspūdį.

Beje, tyrimas atskleidė ir dar vieną įdomų dalyką: nors internete yra daugybė įvairių techninių būdų, skirtų greitam ir efektyviam turinio platinimui, pasirodo, pagrindinis toks įrankis iki šiol tebėra senas geras elektroninis paštas.