Verslo siekis efektyvinti veiklą, skatina duomenų centrų plėtrą. O plečiantis duomenų centrams pasitelkiamos naujos technologijos. „Baltic Data Center“, pavasarį atidariusi pirmąjį Baltijos šalyse skysčiu aušinamą duomenų centrą, šiuo metu stato dar vieną „Kyoto“ aušinimo technologiją naudosiantį centrą.
Verslo siekis efektyvinti veiklą, skatina duomenų centrų plėtrą. O plečiantis duomenų centrams pasitelkiamos naujos technologijos. „Baltic Data Center“, pavasarį atidariusi pirmąjį Baltijos šalyse skysčiu aušinamą duomenų centrą, šiuo metu stato dar vieną „Kyoto“ aušinimo technologiją naudosiantį centrą. Jį planuojama atidaryti 2010 metų pavasarį ir tai bus ekologiškesnis bei dar efektyvesnis duomenų centras.
Paklausa auga
Pasak „Baltic Data Center“ paslaugų teikimo skyriaus direktoriaus Vakario Stakausko, duomenų centrų pajėgumų paklausa šiuo metu auga − tam įtakos daugiausia turi įmonių vykdoma veiklos optimizacija, kai IT valdymas patikimas išorės paslaugų teikėjams. Įmonės puikiai žino, kad investicijos, reikalingos įsirengti savo duomenų centrą, užtikrinti jame įrangai palankias sąlygas bei informacijos saugumą, yra didžiulės. Esant pasirinkimui investuoti ar pirkti specializuotas paslaugas − racionalus verslas mieliau rinksis investuoti į savo tiesioginę veiklą, o savo IT priežiūrą perduoti išorės kompanijai. Tokį pasirinkimą priimančių įmonių daugėja, todėl mes esame visiškai pasiruošę teikti joms paslaugas, statome naujus duomenų centrus.
Balandį atidarytas „Baltic Data Center“ skysčiu aušinamas duomenų centras sutaupo tiek energijos, kiek savo namuose sunaudoja 1000 šeimų. Skystis efektyviau sugeria serverių išskiriamą šilumą ir vėliau yra atvėsinamas. O lauko temperatūrai esant žemesnei nei 10 laipsnių, sušilusį skystį galima atvėsinti nenaudojant papildomų aušinimo įrengimų.
Palyginus su tradicinėmis aušinimo technologijomis, pastaroji daugiau nei 3 kartus sumažina aušinimui skiriamos elektros energijos suvartojimą
„Per pastarąjį laikotarpį mes itin sparčiai plečiamės − įrengiame daugiau nei vieną duomenų centrą per metus: praėjusį rudenį atidarėme požeminį duomenų centrą, šį pavasarį − skysčiu aušinamą, o dabar statome dar vieną – KYOTO aušinimo technologiją naudosiantį duomenų centrą“, − teigė V. Stakauskas.
„KyotoCooling“ oro recirkuliacijos mechanizmas. Šaltinis: „UpTime Technology“.
„Kodėl diegiame vis sudėtingesnes technologijas serveriams aušinti, kuomet nė vienas iš konkurentų to nedaro visame Pabaltijo regione? Mes įsitikinę, kad tokios investicijos duos daugiau grąžos. Reikia efektyvinti veiklą – kuo efektyvesnę technologiją naudojame, tuo mažesnės mūsų veiklos sąnaudos. Antra − technologiniai apribojimai. Vienos serverių spintos suvartojamos galios kiekiai auga, todėl siekiant optimizuoti energijos sąnaudas, jų aušinimui reikia naudoti vis tobulesnes technologijas“, − pridūrė jis.
Gali aptarnauti bet kokios galios įrangą
„Kyoto“ technologija yra efektyvesnė nei aušinimas skysčiu ir tam turi įtakos Lietuvos klimatas.
Paskaičiuota, kad aušinimui su „Kyoto“ technologija sunaudojama 2−3 kartus mažiau energijos nei naudojant aušinimą skysčiu ir daugiau nei 10 kartų palyginus su tradicinėmis aušinimo technologijomis.
Pavyzdžiui, tradicines aušinimo technologijas naudojančiame duomenų centre 100 KW galios įrangai atvėsinti, aušinimo įranga sunaudoja 100kW energijos. Viso − 200 kW. „Kyoto“ technologijos atveju, tai pačiai 100 kW galios įrangai aušinti sunaudojama iki 10 kW. Viso − 110 kW.
„Aušinimo skysčiu bei „Kyoto“ technologijos leidžia mums pasiekti kitą lygmenį. Tai reiškia, kad savo centre galime patalpinti bet kokią klientų įrangą ir pasiekti maksimalų įmanomą jos tankumą. Kitas technologijas, pavyzdžiui, aušinimą oru, naudojantys duomenų centrai, kurių galime sutikti daugiausia, gali būti ir nepajėgūs aptarnauti šiuolaikinę modernią įrangą, − pabrėžė V. Stakauskas. − Tuo pačiu, tampame ekologiški. Nors klientas pirmiausia renkasi geresnę kainą, tačiau, kai šios yra vienodos arba labai panašios, ekologiškumas dažnai jau tampa antruoju pagal svarbą pasirinkimo kriterijumi“.
Vėsinimui naudojamas oras cirkuliuoja uždarame rate. Šaltas oras yra tiekiamas į serverių patalpą, kuris įtraukiamas į serverių spintas. Atvėsinęs serverius ir sušilęs jis pašalinamas iš patalpos, kur šaldomas naudojant išorės orą, ir vėl po to tiekiamas į serverių patalpą.
Toks efektyvumas pasiekiamas todėl, kad serveriams aušinti naudojamas oras atvėsinamas tiesiog lauke. Idealiu atveju, elektros energija naudojama tik ventiliatoriams, varinėjantiems oro srautus. Lietuvos klimatas leidžia net 97,3 proc. viso laiko vėsinimui naudoti šaltesnį išorės orą.
Elektros energijos sąnaudos (kW) tradiciniuose ir KYOTO technologiją naudojančiuose duomenų centruose.
Tik tada, kai aplinkos oro temperatūrapakyla aukščiau nei reikalinga, įjungiami papildomi aušintuvai.
Be to, „Baltic Data Center“ nusprendė dalį oro, kuris naudojamas duomenų centrui aušinti, panaudoti savo biuro patalpoms apšildyti šaltuoju laikotarpiu. Tai padės dar sumažinti labiau išlaidas ir veikti ekologiškai.
BDC – viena pirmųjų Vidurio Europoje
Naujasis duomenų centras, naudosiantis „Kyoto“ aušinimo technologiją, bus ir didžiausias „Baltic Data Center“ duomenų centras. Jo bendra galia sieks 2 MW ir jame bus galima sutalpinti iki 700 kW bendros galios serverių.
Šiuo metu visame pasaulyje veikia keliolika duomenų centrų, naudojančių „Kyoto“ aušinimo technologiją. Tokio centro, V. Stakausko žiniomis, nėra ne tik Baltijos, bet ir nė vienoje Vidurio Europos šalyje. Vakarų Europoje kol kas veikia tik du tokie centrai − Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
„Daugelis vis dėlto dar renkasi tradicines aušinimo oru arba aušinimo skysčiu technologijas, nes „Kyoto“ technologijai neturi poreikio. Ji naudojama tik dideliuose, bent 600 kW galios duomenų centruose. O ir pasiteisina tik vėsesnio klimato šalyse, tokiose kaip Lietuva. Mes tuo tarpu žvelgiame į ateitį ir rūpinamės, kad mūsų klientai nesusidurtų su nepakankamų pajėgumų problema nei dabar, nei ateityje“, – aiškino jis.
