Elektronika.lt
 2024 m. balandžio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 24 d. 14:32
Pristatytas 816 AG „Mercedes-AMG GT 63 S E PERFORMANCE“ kupė
Balandžio 24 d. 11:26
Švietimo ekspertai sutaria: universitetų aljansai – galimybė turėti geresnę švietimo sistemą
Balandžio 24 d. 08:18
„Nothing“ pristatė „Ear“ ir „Ear (a)“ belaidžius ausinukus
Balandžio 23 d. 20:24
Dauguma Lietuvos tėvų riboja vaikų laiką internete: psichologas patarė, kaip nepažeisti vaiko privatumo
Balandžio 23 d. 17:16
Peteris Higgsas: kaip itin kuklus fizikas sugalvojo dieviškosios dalelės idėją
Balandžio 23 d. 14:42
Huawei“ pristatė naujuosius „Pura 70“, „Pura 70 Pro“ ir „Pura 70 Pro+“ išmaniuosius telefonus
Balandžio 23 d. 11:27
Sukčiai iš lietuvių pernai vidutiniškai išviliojo po 74 eurus: atskleidė, kur ir kaip jie veikia
Balandžio 23 d. 08:41
Europos Komisija: KTU – pirmasis universitetas Lietuvoje pagal pritrauktas lėšas
Balandžio 22 d. 20:22
„Sony“ pristato naują „BRAVIA“ namų kino teatro garso produktus
Balandžio 22 d. 17:29
DI tendencijos: ko verta nepraleisti pro akis, kad spėtumėte įšokti į įsibėgėjusį technologijų traukinį
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Ar lietuviams reikia sulietuvintų kompiuterių?

Publikuota: 2009-08-20 07:13
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Mėgėjams
Autorius: el. paštas Rytis Umbrasas
Inf. šaltinis: Papartis.infoseka.lt

Kompiuteris tampa prieinamesnis platesniems naudotojų sluoksniams. Taip pat kalba nenustumiama į realaus gyvenimo užkulisius, kuriamos naujos sąvokos, ieškomi žodžiai naujiems reiškiniams, dėl to kalba gyvuoja, kinta, plečiasi... Tačiau ar patys lietuviai turi poreikį sulietuvintoms programų versijoms? Kokia situacija Lietuvoje? Kiek eilinis lietuvis naudojasi į lietuvių kalbą verstomis programomis?

 Rodyti komentarus (25)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Daug kas mano, kad norint naudotis kompiuteriu, reikia mokėti anglų kalbą. Ar taip yra iš tiesų?

Sparčiai daugėja ir į lietuvių kalbą verstos programinės įrangos. Net tokios, tikrai angliškos kilmės sistemos kaip „Google“, „Microsoft“, „Adobe“, „Mozilla“, savo programinę įrangą pritaiko įvairių šalių rinkoms. Puiku, kad Lietuvos rinka taip pat joms yra svarbi ir tokios įmonės jau atsižvelgia ir į lietuvių poreikius. Į lietuvių kalbą verčiama vis daugiau programų. Jau išversta beveik visa populiarioji kompiuterių programinė įranga.

Yra žinoma, kad gimtąja kalba bendraudamas kompiuterio naudotojas ne tik daro mažiau klaidų, geriau supranta kompiuterio pranešimus , bet ir naujų sistemų įsisavinimo laikas sutrumpėja, sumažėja išlaidos ir laiko sąnaudos naujokų apmokymams.

Kompiuteris tampa prieinamesnis platesniems naudotojų sluoksniams. Taip pat kalba nenustumiama į realaus gyvenimo užkulisius, kuriamos naujos sąvokos, ieškomi žodžiai naujiems reiškiniams, dėl to kalba gyvuoja, kinta, plečiasi... Lietuvių kalba – nėra čia išimtis kitų šalių tarpe.

Tačiau ar patys lietuviai turi poreikį sulietuvintoms programų versijoms? Kokia situacija Lietuvoje? Kiek eilinis lietuvis naudojasi į lietuvių kalbą verstomis programomis?

Jeigu apsidairysime aplinkui, sunkiai berasime kompiuterį, naudojantį lietuviškas programas, turintį dar gamintojo pažymėtas klaviatūroje lietuviškas raides. Lietuvių kalba kompiuteriuose vis dar yra egzotinė retenybė. Kodėl?

Neseniai, pažįstamas atnešė savo naują nešiojamąjį kompiuterį ir paprašė jį sulietuvinti? Sako, kad mokėsi vokiečių ir prancūzų kalbų ir angliškai jam sunkiau suprasti. Jis ne vienas toks – tik 30 proc. lietuvių gali pasakyti, kad moka anglų kalbą (Lietuvos aidas, Nr. 71, 2007 m. kovo 28 d.). Pasidomėjau kodėl tada pirko tokį – nesulietuvintą. Juk yra ir gerai lokalizuotų variantų. Pardavėjas daug klausinėjo apie tai kokio kompiuterio pirkėjui reikės, kiek atminties, koks procesorius, baterijų savybės, ar reiks galingesnės vaizdo plokštės, ar patinka kompiuterio išvaizda, bet apie sąsajos kalbą, deja, nepaklausė. Jis buvo įsitikinęs, kad lietuviškos versijos pirkėjui tikrai nereikės! Pirkėjas ir neįtarė, kad vertimai jau yra. Apie tai jis sužinojo jau įsigijęs angliškai paruoštą kompiuterį. Dar bandė pardavėjo prašyti pertvarkyti sistemą į lietuvišką, tačiau gavo atsakymą, kad parduotoji versija vertimo galimybės nenumato.

Ar lietuviams reikia sulietuvintų kompiuterių?

Kodėl Lietuvoje kompiuteris su lietuviška sąsaja vis dar laikomas ypatingu? Pardavėjas, paprašytas paruošti kompiuterį su sulietuvinta programine įranga nustebs, bandys atkalbinti, sakydamas, kad „angliškai geriau“. (Taip šiek tiek primena istorinius laikus, kai pamokslininkai skelbė, kad melstis reikia lenkiškai, nes Dievas pagonių kalbos nesupranta). Pirkdami kompiuterį būtinai nepamirškite priminti pardavėjui, kad ir rašysite lietuviškai, dėl to norėtumėte, kad klaviatūra būtų pritaikyta ir lietuviškų raidžių surinkimui. Kiek Lietuvoje parduodamų nešiojamųjų kompiuterių numato mūsų raides klaviatūroje? Lietuvoje nesunku netyčia nusipirkti kompiuterį su suomiška, olandiška, vokiška klaviatūra. Kai kas sako, kad tai pardavėjų logistikos klaidos. Jei taip, tai kaip dažnai pasitaiko klaidų, dėl kurių olandai per klaidą įsigyja kompiuterį su lietuviška klaviatūra? Absurdas? Taip, tačiau šis absurdiškumas mums parodo, kad mūsų šalis, kalba kompiuterijoje dar nėra lygiavertė.

Neseniai teko padėti nusipirkti kompiuterį vienai humanitarinio profilio įstaigai. Darbo pobūdis toje įstaigoje susijęs su lietuvių rašytojais ir pn. (Ar reikia teisintis ir argumentuoti?) Skambinu pardavėjui, reikalingas geras, patikimas, laiko patikrinto gamintojo kompiuteris su jau įdiegta sulietuvinta operacine sistema. Pardavėjas atsakė – ne, tai neįmanoma, nes žinomų gamintojų kompiuteriai atvežami su jau įdiegta operacine sistema, ir visada tik anglų kalbą naudojančia operacine sistema. Galima specialiai užsakyti kompiuterį su gamintojo įdiegta lietuviška versija, tačiau tai užtruks mėnesį ar daugiau. Klausiu, tai kodėl jie iš anksto tokių neužsakę? – Nėra paklausos. O kaipgi gali būti paklausa prekei, kuri nuo pirkėjų slepiama? Noras įsigyti sulietuvintą operacinę sistemą Lietuvos valstybės įstaigoje, pardavėjams pasirodė neįprastas ir ypatingas. Laukti negalėjome, nes reikėjo panaudoti dar tų metų lėšas. Teko skambinti kitam pardavėjui, kuris buvo lankstesnis, rado brangesnį, tačiau sprendimą. Pasiūlė pirkti kompiuterį be įdiegtos programinės įrangos, o jau sulietuvintą operacinę sistemą nusipirkti atskirai. Pirkinys išėjo brangesnis, jo paruošimas darbui tapo sudėtingesnis.

Kodėl programinės įrangos vertimams skiriamos lėšos, vertimai jau realizuoti, tačiau mūsų šaly, gimtąja kalba įrašytą programinę įrangą net valstybės įstaigoms skirtims kompiuteriams reikia kaip seną skolą „išmušinėti“. Telefonu pasidomėjau, kurią gi kalbą šiandieną numato Lietuvos kompiuterių gamintojai. Atsakymas vienareikšmiškas – anglų! Lietuviškai paruoštą kompiuterį įsigyti nėra neįmanoma. Tačiau pirkėjas aiškiai ir neabejodamas turi išreikšti tokį pageidavimą. Vienas žinomiausių kompiuterių gamintojų ir prekiautojų Lietuvoje, telefonu paaiškino, kad už papildomą mokestį gali atlikti tokią paslaugą ir sulietuvinti jų pačių gaminamo kompiuterio OS. Jei klientas kvalifikuotas, gal ir pats susilietuvins, jei tikrai nusipirko tokią versiją, kuri tai numato. Šių „jei“ gausybė rodo, kad lietuviška sąsaja kompiuteriuose yra greičiau teorija ir egzotika, nei kasdienė praktika. Kodėl?

Rimčiau pasikalbėjus su išmanančiais kompiuterių specialistais, kurie nėra iš anksto nusistatę prieš mūsų kalbą, paaiškėjo, kad yra dar viena priežastis priešintis lietuviškos programinės įrangos naudojimui. Tiek moksleiviai, tiek studentai ir žmonės lankantys kompiuterijos kursus, patys jau sulietuvintas versijas, po kiek laiko perjungia į anglų kalbą. Ir ne dėl to, kad jiems taip aiškiau ar patogiau. Taip daroma dėl to, kad mokymo įstaigose, visi vadovėliai, kursų mokomoji medžiaga, ECDL egzaminai ir t. t. numatyti tik angliškoms programoms. Iliustracijos vadovėliuose taip pat vaizduoja angliškas programų versijas, todėl mokytis gimtąją kalbą numatančiu kompiuteriu pagal tokias iliustracijas tampa nepatogu.

Kadaise, kalbos, kurios neturėjo savo rašto sistemos, buvo pasmerktos pasitraukti į gyvenimo nuošalę. Taip ir dabar, kalba, kuri bus nevartojama kompiuterijoje, liks už aktyvesnio gyvenimo tvoros. Vis daugiau gyvenimo sričių tvarkome kompiuteriais, telefonais ir kitais įmantriais prietaisais. Jei nenaudosime savo kalbos juose, gal ir lengviau bendrausime su užsieniečiais. Bet mūsų kalba palaipsniui nuskurs. Kokia kalba numatyta naujose technologijose, tokia kalba ir kalbėsime. Gal ir liks sričių, kur kompiuterija nepasieks. Tarkim kažkur toli, toli miške. Gal kur po tiltu... Ar tai ir yra vietos, numatytos mūsų kalbai ateityje?

Šiandien iškyla klausimas ar naudoti kompiuterius naudojančius lokalizuotą programinę įrangą. Pardavėjai ir šiandieną vis dar diegia angliškas versijas. Galima sutikti su mintimi, kad kalbos pasirinkimą kompiuterijoje išspręs gyvenimas ir pasiūlos-paklausos dėsniai savaime. Juk nepardavinėjama, tai kas neturi paklausos. Tačiau mieli kompiuterių pardavėjai – palikite pirkėjui bent galimybę pasirinkti sąsajos kalbą. Kas nusprendė, kad paklausos lietuviškiems vertimams nėra? Kaip galima pasirinkti tai, ko nėra pasiūlymuose? Vertimai yra, tačiau kurioj lentynoj padėtas dar gamintojo sulietuvintas kompiuteris? Kol parduotuvėje nėra galimybės pasirinkti programų sąsajos ir kompiuterio klaviatūros kalbos, negalima kalbėti apie tai, kad kompiuterių lokalizavimas Lietuvoje neturi paklausos.

Iš tiesų ne vien rinkos dėsniai gali nuspręsti kas mūsų kraštui ir jo kultūrai geriausia. Juk aukštesnioji inteligentijos ir turgaus kultūra nebūtinai visada eina koja kojon. Reikia šiek tiek ir specialistų, gebančių mąstyti plačiau, pagalbos. Ir valstybės institucijų, besirūpinančių mūsų kultūros paveldu, kvalifikuotos paramos. Tačiau panašu, kad ir šiose institucijose konkursų būdu perkama nelokalizuota programinė įranga. Kokią kalbą programinėje įrangoje naudoja Lietuvos valstybės institucijos? Anglišką, rusišką, suomišką ar lietuvišką? Jei Užsienio reikalų ministerijoje rasim kompiuterį su angliška sąsaja, tai būtų dar suprantama, tačiau kokią programinę įrangą įsigyja valstybės įstaigos tokios kaip VLKK, Lietuvių kalbos institutas, kultūros bei švietimo ministerija, didžiosios Lietuvos valstybės įmonės, perkančios kompiuterius šimtais?

Lietuvos istorija turtinga pavyzdžiais, kai svetima kalba inteligentijai jau buvo tapusi aiškesnė už gimtąją. Kuri kalba šiandien ir rytoj bus mums suprantamesnė? Juk kompiuterija apima vis platesnius mūsų gyvenimo aspektus. Jei prieš keliolika metų kompiuteriais naudojosi tik specialistai, kvalifikuoti darbuotojai, tai dabar kompiuteris yra kiekvienuose namuose ir kiekvienoje darbovietėje. Kuri kalba juose bus numatyta, taip ir kalbėsime.

Kai kas, argumentuodamas už anglų kalbą kompiuterijoje, teigia, kad programų vertimų kokybė dažnokai galėtų būti aukštesnė, yra ginčų dėl terminų, nauji kompiuterijos lietuviški terminai mus stebina, juokina, erzina. Šitaip vienas, kitas diskutuotinas terminas tampa argumentu prieš visą lokalizavimą apskritai! O kaip su angliškais terminais? Menkai mokantys anglų kalbą juos priima už gryną pinigą, bet tikriems anglams daugelis jų yra keisti, painūs, nevienareikšmiai. Sunkumai kuriant naują, greitai besivystančios srities terminiją yra neišvengiami, tačiau tai ne priežastis atsisakyti kompiuterių įrangos lokalizavimo apskritai. Tai, kad yra nelengva operatyviai kurti naujus lietuviškus terminus, nėra kalbos trūkumas. Jei norime, kad mūsų kalba neišnyktų, turime svarstyti, diskutuoti, ieškoti naujų terminų, kuo skubiau galvoti, kaip pavadinti anksčiau visai nebūtus dalykus. Nevartojama, neatsinaujinanti kalba skursta. Ar tikrai sutinkame, kad lietuviai yra tik žemdirbių tauta ir mums visai pakanka turėti devynis terminus apibūdinančius arklio spalvą, tačiau nei vieno termino apibūdinančio „torrent“ sąvoką?

Peržvelkite kompiuterių pardavėjų lentynas ir pažiūrėkite kiek kompiuterių draugiškų mūsų kalbai, kiek nešiojamųjų kompiuterių turės lietuvišką klaviatūrą. Ar čia pirkėjai kalti, kad nusipirkę kompiuterį be raidžių, jų ir nenaudoja? Paskaitykite kokią elektroninio pašto programą, kaip geriausią, rekomenduoja informacines technologijas aprašantis lietuviškas žurnalas. O gi tą, kuri net nenumato lietuvių kalbos raidžių persiuntimo!

Vaikai jau dabar kalba, taip kaip jų kompiuteriai rašo: „vakar parsidaunlaudinau iš neto gerų „pėdėefų“. Gal atmeilint ir tau?“ Ar kas iš Lietuvos kompiuterių naudotojų ar ir specialistų pastebėjo, kad didžiosios el. pašto paslaugų sistemos „Gmail“, „Hotmail“ jau sulietuvintos ir net „AOL“ bei „Yahoo“ jau tampa draugiškos mūsų abėcėlei. Ar mums tai aktualu. ar rūpi, ar džiaugiamės?

Nesiekime, kad anglų kalba būtų nustumta į šalį. Ji labai reikalinga ir puiku, kad daugėja ją suprantančių. Tik anglų kalbos mokėjimas neturėtų trukdyti mokėti ir vartoti lietuvių kalbą. Nereikia kalbų vartojimo kompiuterijoje ir gyvenime supriešinti. Lietuva visada buvo daugiakalbių valstybė. Lokalizuotų programų naudojimas pasaulyje nėra laikomas provincialumo požymiu. Deja, neretai Lietuvoje kažkodėl pagalvojama kitaip.

Nesinori pateikti viską taip, lyg nieko gero šioje srityje nebūtų daroma. Teko girdėti, kad štai mokyklose jau dabar perkama tik sulietuvinta programinė įranga. Atvirųjų programų naudotojai daug mieliau renkasi lietuvišką kompiuterio sąsają, patys ją verčia, taiso klaidas, ieško tinkamų terminų naujiems dalykams. Yra ir interneto diskusijų grupių, kur viešai diskutuojama mūsų kalbos ir terminijos kompiuterijoje naudojimo klausimais. Entuziastai ir programinės įrangos gamintojai išverčia vis daugiau programų. Tendencija rinkoje akivaizdi, tačiau gyvenime lokalizuotų programų naudojimas dar per vangus.

Populiariausios programinės įrangos lokalizavimas Lietuvoje įvyko greičiau, nei Lietuvos visuomenė tai suprato. Galime tik žavėtis tempais, kuriais kompiuterijos dalykai vystosi, ir paskatinti vienas kitą neatsilikti nuo tendencijų. Rašyti ir skaityti lietuviškai nėra provincialumo arba atsilikimo požymis, o kaip tik atvirkščiai – naujausių tendencijų kompiuterijoje gero išmanymo ir aukštos kultūros ženklas.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Lietuvos Aidas“ 2008-02-22 Nr. 43.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama